Užsienio šalyse – daugiau dėmesio apsaugai
Skaičiuojama, kad vidutiniškai kasmet iš parduotuvių pavagiama apie 1 proc. prekių nuo bendros parduotuvės apyvartos, t.y. jei parduotuvės apyvarta yra 1 mln. eurų, tai nuostoliai dėl vagysčių gali siekti 10 tūkst. eurų.
Pasak apsaugines praėjimo sistemas montuojančios įmonės „ITAB Novena“ pardavimų vadovo Osvaldo Dabravolsko, parduotuvių apsaugos reikalavimai Lietuvoje ir užsienyje – skiriasi.
„Lietuvoje siūlomi trijų rūšių praėjimo varteliai, tačiau populiariausi užtikrinantys tik minimalų saugumą – automatiškai atsidarantys tik į vieną pusę ir nukreipiantys pirkėją. Tuo tarpu užsienyje keliami kur kas aukštesni apsaugos reikalavimai, dažniau naudojamos dvigubos apsaugos sistemos“, – pasakojo O. Dabravolskas.
Tik 25 proc. pirkėjų – sąžiningi
Plataus masto tarptautinis 2015 m. atliktas tyrimas parodė, kad net 25 proc. pirkėjų yra nesąžiningi ir ateidami į parduotuvę turi tikslą ką nors nugvelbti. Dar 25 proc. yra visiškai sąžiningi, o štai kas antras pirkėjas teigė, kad nėra tikras, kaip pasielgtų, susiklosčius nenumatytoms aplinkybėms.
„Sociodemografinis vagišiaus portretas – labai įvairus. Būtų sunku išskirti kažkokius konkrečius bruožus. Juo labiau, kad net 50 proc. žmonių net patys neprognozuoja, kaip elgtųsi, jei prekybos centre, pavyzdžiui, dingtų elektra. Būtent apsisaugoti nuo tokių „neapsisprendusių“ pirkėjų ir skirtos praėjimo sistemos“, – komentavo specialistas. Pasak jo, visos praėjimo sistemos yra kombinuojamos su garsiniu signalu, tad jos pakankamai efektyviai apsaugo parduotuvę.
Labiausiai vagiama prekė pasaulyje – avalynė
Tyrimo duomenimis pasauliniu mastu vienam namų ūkiui kasmet tenka pavogtų prekių už 252 eurus. Dažniausiai vagiamos prekės, kurias ne tik lengva pavogti, bet jų vartojimas plačiai paplitęs ir jas nesunku perparduoti.
Taigi TOP 5 labiausiai pasaulyje vagiamos prekės: avalynė, baterijos, mobiliųjų telefonų aksesuarai, alkoholiniai gėrimai ir skutimosi peiliukai.
Ne tik apsisaugoti, bet ir apskaičiuoti srautus
Apsauga – ne vienintelė praėjimo sistemų funkcija. Jos taip pat skirtos klientams pasitikti, juos nukreipti. Be to, praėjimo sistemos programuojamos taip, kad nesužeistų lankytojų. „Daugelyje Europos Sąjungos šalių yra reikalavimas, kad varteliai „būtų draugiški mažiesiems pirkėjams“ . Tai reiškia, kad jie bus deaktyvuoti tol, kol vaikas bus vartelių zonoje. Sistemas taip pat galima suprogramuoti, kad jos reaguotų į žmones su neįgaliojo vežimėliais: automatiškai skaičiuojama, kad jam pravažiuoti reikia daugiau laiko ir kad greičiausiai kartu yra lydintis asmuo“, – automatinių sistemų veikimą aiškino O. Dabravolskas.
„Taip pat į praėjimo vartelius galima integruoti ir sistemas, padedančias suskaičiuoti apsilankiusius žmones. Kiekvienas įėjęs į parduotuvę yra fiksuojamas, o vėliau šis skaičius pagal čekius palyginamas su ką nors parduotuvėje pirkusių klientų skaičiumi. Taip pardavėjas gali geriau žinoti, koks procentas lankytojų iš tiesų kažką perka, kiek iš jų ateina tik apsidairyti“, – reziumavo ITAB Novena atstovas.
