Anot „Swedbank“, 43 proc. apklaustųjų išlaidos per atostogas paprastai būna du kartus didesnės, 17 proc. – tris kartus, o 6 proc. – net keturis kartus.
„Nepaisant finansinių sukrėtimų ar neapibrėžtumo, didesnioji dalis gyventojų randa galimybių per atostogas pasilepinti. Be to, atostogoms iš anksto taupo kas antras. Tai indikuoja, kad mums pavyksta pakankamai sėkmingai susidoroti su pastarojo meto finansiniais iššūkiais“, – pranešime teigė „Swedbank“ finansinio raštingumo srities vadovė Justina Bagdanavičiūtė.
Didžiausias atostogų biudžetas – tarp jauniausių respondentų: tris kartus daugiau nei įprastai dažniau išleidžia 18–35 metų žmonės, dukart – 26–35 metų didesnes pajamas gaunantys didmiesčių gyventojai.
Tiek pat, kiek įprastą mėnesį, dažniau išleidžia vyresni nei 46 metų mažesnių ir vidutinių pajamų respondentai, rajonų centrų bei kaimo gyventojai.
„Dalis gyventojų savo atostogų išlaidas šįmet žada kiek sumažinti. Planuojantys išleisti mažiau, nes per pastaruosius metus pajamos augo lėčiau nei išlaidos, teigia 19 proc. respondentų. Dar 11 proc. pažymi, kad planuoja išleisti mažiau nei įprasta, nes nori sukaupti didesnes finansines atsargas“, – teigė J. Bagdanavičiūtė.
Atostogoms iš anksto netaupo pusė (49 proc.) gyventojų, dažniau tai 46 metų ir vyresni šalies gyventojai. Tuo metu 20 proc. pradeda taupyti likus daugiau nei pusei metų iki atostogų, 8 proc. – prieš 4–6 mėnesius. Kas dešimtas gyventojas atostogoms atsidėti pradeda prieš 2–3 mėnesius, o 7 proc. – prieš mėnesį.
Reprezentatyvų gyventojų tyrimą gegužės 17–26 dienomis atliko nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausoje dalyvavo 1016 respondentų nuo 18 iki 75 metų amžiaus.
