Tokie ir panašūs atvejai privertė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) imtis parlamentinio tyrimo apie kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimą. TTK padarė išvadą, kad šiuo metu galiojantys įstatymai valstybės vadovams leidžia manipuliuoti slaptomis, kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis ir tokiu būdu naudoti jas politinėse kovose.
„Komiteto tyrimo metu įvertinus visą pateiktą informaciją, darytina išvada, kad galiojantis reglamentavimas neužtikrina pakankamo teisinio aiškumo vertinant teikiamos informacijos pobūdį ir yra taisytinas, ir ypač neaiškumo pasekmė yra manipuliavimas slaptomis kriminalinės žvalgybos informacija grįstomis pažymomis“, – teigiama trečiadienį vienbalsiai patvirtintose TTK išvadose.
Tyrimą atlikęs TTK rekomendavo Seimui sudaryti darbo grupę kriminalinės žvalgybos informaciją reglamentuojančių įstatymų pataisoms parengti.
Inspiravo mosavimai slaptomis pažymomis
2014 m. kilo vadinamasis juodojo viceministrų sąrašo skandalas, kai prezidentė Dalia Grybauskaitė pareiškė gavusi slaptą pažymą iš Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT), kurioje esą įvardytos viceministrų, kurių veikla gali būti neskaidri, pavardės. Vėliau dalis viceministrų turėjo atsistatydinti.
Pernai prezidentė atsisakė švietimo ir mokslo ministru paskirti Seimo vicepirmininką, „darbietį“ Vydą Gedvilą, ir vėl argumentuodama slaptos pažymos turiniu. Tąkart V. Gedvilą užstojo premjeras Algirdas Butkevičius, pareikšdamas, kad STT slapta pažyma neužkerta kelio politikui tapti ministro, o jo reputacija yra nepriekaištinga.
„Neįtikėtina, kad premjeras, turėdamas tokią svarią informaciją, ryžosi teikti šią kandidatūrą“, – savo ruožtu tada aiškino D. Grybauskaitė.
Ar prezidentė pamynė įstatymą?
TTK pirmininkas Julius Sabatauskas, portalui tv3.lt komentuodamas, komiteto parlamentinio tyrimo išvadas pabrėžė, kad iš esmės kriminalinės žvalgybos būdu surinkta informacijos pagrindu parengtos slaptos pažymos valstybės vadovams yra pateikiama susipažinimui, bet ne tam, kad ji būtų skelbiama.
„Turint omeny mūsų žemą politinę kultūrą, ta kriminalinės žvalgybos informacija iš esmės tampa politinių manipuliacijų įrankiu. Ji teikiama pagal principą „būtina žinoti“, bet ne „būtina kalbėti“.
Tokia informacija reikalinga sprendimų priėmimui, tačiau, deja, ši informacija panaudojama ne sprendimų priėmimui, o paskelbimui. O paskelbimo apie tokios informacijos turėjimą faktas jau yra įstatymo pažeidimas, nes ta informacija yra slapta. Toks veiksmas net gali būti vertinamas kaip nusikalstama veika. Baudžiamajame kodekse numatyta atsakomybė už paslapties atskleidimą“, – aiškino J. Sabatauskas.
Ar tai reiškia, kad D. Grybauskaitė, ne kartą pareiškusi apie tai, kad ji turi slaptą pažymą ir netiesiogiai užsiminusi apie joje esą pateiktą informaciją apie kandidatų į tam tikras pareigas galimai neskaidrią veiklą, pažeidė įstatymą?
J. Sabatauskas, atsakinėdamas į šį klausimą, tik dar kartą pakartojo, kad fakto apie slaptos informacijos buvimą vieno ar kito asmens atžvilgiu atskleidimas jau gali būti traktuojamas kaip įstatymo pažeidimas.
Apsiginti nėra galimybių
TTK pirmininkas pažymėjo, kad iš esmės kriminalinės žvalgybos informacija turėtų būti naudojama tik nusikaltimų prevencijai, o ne manipuliacijai, sprendžiant asmenų skyrimo į pareigas klausimus.
Pasak J. Sabatausko, šiuo metu įstatymuose numatyta galimybė asmeniui, kurio pavardė būna paminima kriminalinės žvalgybos tyrime, tačiau tas tyrimas nepasitvirtina, susipažinti su minėta informacija. Vis dėlto, pasak Seimo nario, ši galimybė tėra formali.
„Atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, surenkama informacija, tačiau, tarkime, pakliūna į tą informacijos ratą asmuo, kuris galbūt ar yra politikas, ar pareigūnas ir gali būti skiriamas į pareigas, bet jie nepadarė jokios nusikalstamos veikos. Ir jeigu paskelbiama tokia informacija, tai iš karto visuomenėje pasėjama tokia nuomonė, kad neva šis žmogus yra nusikaltėlis. O taip juk nėra, jis nėra nusikaltėlis.
Šiandien įstatyme numatyta, kad asmuo, kurio atžvilgiu surinkta informacija nepasitvirtina, nepradedamas ikiteisminis tyrimas, tačiau jis patyrė neigiamų pasekmių, jis turi teisę reikalauti, kad jam surinkta informacija būtų atskleista. Tačiau praktika rodo, kad dar nė vienam asmeniui nebuvo atskleista ta informacija, nes viskas priklauso nuo tos institucijos valios. Taigi, gaunasi taip, kad nėra jokių iš esmės galimybių tam asmeniui apsiginti savo reputacijos“, – aiškino J. Sabatauskas.
TTK pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras akcentavo, kad kriminalinės žvalgybos informacija iš esmės negali tapti pagrindiniu argumentu, sprendžiant į aukštas pareigas pretenduojančių asmenų tinkamumą. Anot jo, vis dėlto, jeigu slapta informacija apie asmenį yra svarbi, institucijos vadovas iš neturėtų daryti viešųjų ryšių akcijos.
„Jeigu ta informacija yra nevieša, nėra išslaptinta, tai ir subjektas, kuris ją gauna, tai yra vienas iš trijų valstybės vadovų (prezidentas, premjeras, Seimo pirmininkas – tv3.lt), jis turi su ja elgtis kaip su slapta informacija. Jeigu ta informacija neleidžia žmogaus į kažkokias pareigas skirti, tai viskas tarp tų subjektų turi ir pasibaigti, neturi išeiti į viešumą, į žiniasklaidą. To įstatymu nesureglamentuosi, bet tai yra tam tikros politinės kultūros ir net teisinės atsakomybės klausimas.
Jeigu žvalgybinė medžiaga yra pateikiama, tai ji nėra nuosprendis asmeniui, ten nėra įrodymų, tai yra „pletkai“ ir reikia vertinti visumą. Užtat reikia vengti tos informacijos eksploatavimo“, – komentavo S. Šedbaras.
Buvęs VSD vadovas: nereikia žeminti žmonių
Portalo tv3.lt kalbintas buvęs Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovas Mečys Laurinkus neslėpė pritariantis TTK išvadoms.
„Kriminalinės žvalgybos informacija valstybės vadovams gali būti teikiama, tik ji negali būti pagrindu nepriimti asmenis į darbą. Tokio pagrindo negali būti. Bet priimdamas į darbą institucijos vadovas gali į pareigas pretenduojantį asmenį pasikviesti ir parodyti jam tą informaciją. Institucijos vadovas gali paprašyti to asmens pasiteisinimo, tačiau jis negali ta informacija, kurios net nežino pretendentas, mosuoti, negali naudoti viešai, negali naudoti kaip išankstinį argumentą, kad žmogaus atsisakyti ar jį pašalinti iš darbo“, – dėstė M. Laurinkus.
Paklaustas apie V. Gedvilo nepaskyrimo į švietimo ir mokslo ministro postą istoriją buvęs VSD vadovas neabejodamas pažymėjo, kad D. Grybauskaitė „darbietį“ ne tik pažemino, bet ir galimai pasielgė neteisėtai.
„Tai yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir orumas. Toks naudojimasis slapta informacija už nugaros yra ir neteisėtas, ir žeminantis“, – apie prezidentės veiksmus V. Gedvilo atžvilgiu kalbėjo M. Laurinkus.
Buvęs VSD vadovas pažymėjo, kad iš esmės Lietuvoje valstybės vadovai, manipuliuodami slaptomis pažymomis, gali jausti nebaudžiami.
„Tokios istorijos kartojasi todėl, kad tie, kurie naudojasi tokia galimybe, tokia privilegija, jie žino, kad jie yra dideli autoritetai ir niekas jiems dėl to priekaištų neišsakys, kitaip sakant, jie žino, kad taip elgdamiesi, galbūt net iš tam tikros grupės žmonių sulauks pritarimo – sakys, kad kieta ranka, griežtas vadovas. Jie naudojasi savo padėtimi, ar tai būtų prezidentas, ar premjeras, ar Seimo pirmininkas. O dėl to nukentėję žmonės nenori veltis, nes teisminiai keliai yra labai komplikuoti, psichologiškai vargina, sugadina sveikatą“, – sakė M. Laurinkus.
