„Nuosavos saulės elektrinės įsigijimas leidžia kiekvienam šalies gyventojui sumažinti anglies dvideginio emisijas savo buityje ir taip prisidėti prie klimato kaitos mažinimo. Be to, sąlygos įsirengti saulės elektrinę tampa vis labiau palankesnės, jos eksploatacija nėra sudėtinga, todėl tokia investicija yra patraukli ir iš finansinės pusės“, – sako Tomas Pulikas, „Swedbank“ Vartojimo paskolų ir automobilių finansavimo departamento direktorius.
Pasak jo, skaičiuojama, kad esant dabartinėms elektros kainoms ir saulės elektrinių naudojimo sąlygoms, gyventojų įsirengiamos elektrinės atsiperka per 5-7 metų laikotarpį. Vėliau jos ilgiau kaip dešimtmetį neša finansinę naudą, nes leidžia sutaupyti didesniąją dalį išlaidų už elektros energiją.
„Finansinė nauda yra pagrindinė priežastis gyventojams įsirengti saulės elektrinę – kone 6 iš 10 respondentų nurodo būtent šį motyvą. Daugiau nei trečdalis (36 proc.) apklaustųjų skirtų lėšų įsirengti saulės elektrinei, jei valstybė suteiktų papildomų paskatų“, − komentuoja T. Pulikas.
Remiantis tyrimo rezultatais, 30 proc. šalies gyventojų investuotų į atsinaujinančius energijos šaltinius, jei įrangos kaina būtų mažesnė, 27 proc. užsitikrinę palankesnes finansavimo sąlygas, o beveik ketvirtadalis (24 proc.) – norėdami prisidėti prie švaresnės aplinkos.
Pasak T. Puliko, šiuo metu gali būti įgyvendinti praktiškai visi gyventojų įvardijami kriterijai dėl saulės elektrinių įsirengimo, įskaitant finansinių institucijų teikiamą finansavimą.
Palankiausiai galimybę įsirengti saulės elektrinę vertina 24-35 m. amžiaus grupės respondentai – daugiau nei 50 proc. norėtų ją įsirengti savo namuose. Tuo metu skeptiškiausiai į saulės elektrines žiūri vyriausios 64-75 m. amžiaus grupės respondentai – apie nuosavą elektrinę galvotų tik kas penktas iš jų (20 proc.).
„Saulės elektrinė yra ilgalaikė investicija, tačiau ji, kaip ir kiti energijos efektyvumo sprendimai, gali padidinti nekilnojamojo turto vertę ir sumažinti su tuo susijusias eksploatacines sąnaudas. Netolimoje ateityje saulės elektrinė ant nuosavo namo stogo gali tapti tokiu pat standartiniu privalumu, kaip sandarūs langai ar gerai apšiltintos namo sienos bei stogas“, – pastebi T. Pulikas.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą „Swedbank“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė SKDS. Tyrimo metu Lietuvoje apklausta 1 003 gyventojai nuo 18 iki 75 m. amžiaus.