Mokslo ir technologijų atradimai paveikė šiandienės muzikos kryptis ir stilius labiau nei galėtume įsivaizduoti: naujo technologinio sprendimo ar menininko atrasto būdo kitaip panaudoti esamus instrumentus dėka šiandien turime plačiausią muzikos pasirinkimą nei bet kada: nuo klasikinės iki elektroninės ar eksperimentinės. Visą šį muzikos spektrą kasdien groja daugiau kaip 40 tūkstančių radijo stočių visame pasaulyje.
Daugybę faktų mokslininkai ir muzikos specialistai, chronologiškai sugretinę pagrindinius mokslo ir technologijų atradimus su naujų muzikos stilių atsiradimu ir kaita, pateikė Vilniuje ir Kaune vykusiuose seminaruose „Technologijos, pakeitusios muzikos industriją“, sakoma VšĮ „Mokslas ir menas“ pranešime.
Tuo pačiu pabrėžta ir muzikantų, naudojančių instrumentus, įtaka. Pavyzdžiui, nors elektrinės gitaros atsiradimas jau buvo revoliucinis, tačiau šis instrumentas ypač išpopuliarėjo tik po to, kai ja virtuoziškai grojo Džimis Hendriksas. Kitokio pobūdžio sprendimą, turėjusį įtaką tolesnei muzikos raidai, pritaikė Džonas Keidžas, preparavęs fortepijoną – tai yra pritaikęs šį klasikinį instrumentą skleisti jam nebūdingus, perkusinius garsus.
„Retai susimąstome, kad mokslas ir menas yra tokios artimos sritys. Juk tiek moksle, tiek mene – kūrybiškumas yra vienas svarbiausių sėkmės elementų. Džiaugiuosi, kad šių atvirų renginių metu galėjome iš mokslo pusės pažvelgti į neatskiriamą kiekvieno iš mūsų kasdienybės dalyką – muziką. Be to, prie šiandienės muzikos prisidėjo daugybė atradėjų – tai ir XVIII amžiuje elektrinį klavesiną sukonstravęs jėzuitų kunigas, ir žymusis mokslininkas Tomas Edisonas, kurio dėka šiandien galime įrašyti ir atkurti garsą“, – seminarus pristatė Tomas Žalandauskas, Baltijos pažangių technologijų instituto direktorius.
Pasak seminaruose pranešimą skaičiusio Tautvydo Bajarkevičiaus, vienu iš svarbių šiandienės muzikos raidos etapų galima vadinti 1913 metais atsiradusį futurizmo judėjimą.
„Futuristai prieš šimtmetį pakeitė supratimą, kad muzika galima vadinti ne tik klasikinių instrumentų, pavyzdžiui, smuiko, trombono ar būgnų, bet ir visus kitus garsus. Jų dėka ne instrumentinės kilmės garsai tapo muzika ir, galima sakyti, tai buvo dabartinės elektroninės muzikos pamatas. Kitas svarbus išradimas – mikrofono naudojimas antrajame ir trečiajame dešimtmetyje. Be jo neturėtume tokio plataus garsų archyvo pradedant pirmaisiais futuristais, baigiant nesuskaičiuojamu kiekiu šiandien net ir namuose kuriamos muzikos“, – pasakojo Tautvydas Bajarkevičius, vienas iš paskaitų ciklo „Technologijos, pakeitusios muzikos industriją“, pranešėjų.
