Įsivaizduokite, kad svarbaus susirinkimo metu pora kolegų, nekreipdami dėmesio į kitus dalyvius, ima tarpusavyje aptarinėti visai pašalinius dalykus. O bosas išsitraukia prietaisą, panašų į policijos greičio matuoklį, nukreipia jį į trukdytojus, ir jie nutyla. Lygiai taip pat gali nutikti ir pernelyg kolegų laiku piktnaudžiaujančiu pranešėju.
Tokia yra prietaiso, pavadinto „Speech Jammer“ (Kalbėjimo slopintuvas), idėja, kurią sugalvojo du tyrėjai iš Japonijos Koji Tsukada ir Kazutaka Kurihara.
Jo veikimo principas remiasi svarbia kalbėjimo ypatybe: norėdami tinkamai kalbėti, žmonės turi išgirsti, ką jie patys sako, kad galėtų nuolat koreguoti kalbą. Mokslininkai vadina tai uždelstu klausos grįžtamuoju ryšiu. Tuo naudojasi ir dainininkai, kurie gali dainuoti geriau, dėvėdami ausines, kuriose leidžia jiems geriau išgirsti savo balsą.
Kalbėjimo problemos žmogui atsiranda, kuomet yra nedidelis vėlavimas tarp laiko, kada žodžiai buvo ištarti, ir kada jie buvo to paties žmogaus išgirsti.
„Speech Jammer“, pakartodams kalbančiojo žodžius ir sukurdamas vos 0,2 sekundės trukmės vėlavimą, ir sukelia tokį efektą - kalbantysis pradžioje ima mikčioti, ir greitai visai nustoja kalbėti.
Prietaisas turi kryptinį mikrofoną, garsiakalbį, lazerinį žymeklį, naudojamą tiksliam nusitaikymui, atstumo matuoklį, ir nedidelį kompiuterį, kuris, priklausomai nuo atstumo, apskaičiuoja reikiamą garso vėlinimą. Kol kas „Speech Jammer“ gali veikti maždaug 30 metrų atstumu.
Tyrėjai teigia, kad jie neturi planų tokį prietaisą paleisti į rinką, ir tuo pačiu neketina jo patentuoti - jo technologija tokia paprasta, kad abejotina, jog jie galėtų pretenduoti į patentą.
Tačiau labai gali būti, kad šią idėją kas nors panaudos – juk visai neblogai turėti galimybę nutildyti kokį triukšmautoją minioje ar bebaigiantį auditoriją užmigdyti pranešėją.
Iš kitos pusės, žmogaus teisių gynėjai gali reikalauti neleisti jo naudoti politikams, ypač jei bus sukurta miniatiūrinė tokio slopintuvo versija, padedanti oponentus nutildyti paslapčia.
