„Tylųjį“ infarktą išduoda šie simptomai: mirties išvenkite laiku

Pasak „Camelia“ vaistininko Rimvydo Blyno, nuo 20 iki 50 proc. visų miokardo infarktų yra „tylieji“, kas rodo, kiek daug žmonių gali būti paveikti, nesuvokdami savo būklės.

„Tylusis“ infarktas yra širdies raumens pažeidimas, kuris vyksta, kai kraujo tiekimas į širdį staiga sumažėja, dažniausiai dėl aterosklerozės.

„Ši būklė atsiranda, kai riebalų ir cholesterolio nuosėdos kaupiasi ant kraujagyslių sienelių, sukeldamos užsikimšimus. Dėl to sumažėja kraujo pratekėjimas, o širdies raumuo pradeda mirti“, – aiškina vaistininkas.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Garsus kardiologas atskleidė, kas išduoda infarktą: įsidėmėkite ženklus

Šios ligos šienauja lietuvius: profesorė pasakė, kaip to išvengti

Skrandžio uždegimą išduoda šie simptomai: pastebėkite laiku

Simptomai

Pasak specialisto, „tyliojo“ infarkto simptomai dažnai yra nespecifiniai ir lengvi, todėl juos lengva supainioti su kitomis sveikatos problemomis. R. Blynas išskiria kelis dažniausiai pasitaikančius simptomus:

• Nedidelis diskomfortas krūtinėje. Vietoj stipraus skausmo gali pasireikšti lengvas spaudimas ar sunkumas, kuris gali būti lengvai ignoruojamas.
• Dusulys. Dusulys gali būti klaidingai interpretuojamas kaip astmos priepuolis arba paprastas nuovargis, todėl jis gali būti neįvertintas.
• Nuovargis. Staiga atsirandantis ir ilgalaikis nuovargis gali būti „tyliojo“ infarkto požymis. Žmonės dažnai priskiria šį nuovargį kasdieniam stresui ar fiziniam krūviui.
• Virškinimo sutrikimai. Rėmuo, pykinimas ar virškinimo sutrikimai gali būti klaidingai interpretuojami kaip virškinimo problemos.
• Galvos svaigimas. Galvos svaigimas ar alpimas gali rodyti, kad širdies veikla yra sutrikusi.

„Daugelis žmonių gali ignoruoti simptomus arba juos supainioti su kitomis sveikatos problemomis, todėl „tylusis“ infarktas gali likti neaptiktas. Vyresnio amžiaus pacientai dažniau neigiamai reaguoja į skausmą ir gali nekreipti dėmesio į nerimą keliančius simptomus“, – įspėja R. Blynas.

Asmenys, priklausantys rizikos grupei:

• Diabetikai. Dėl diabeto pažeidimų kraujagyslėms ir nervams, sergantys šia liga gali praleisti infarkto simptomus, nes skausmas gali būti jaučiamas silpniau.
• Vyresnio amžiaus žmonės. Jų organizmas reaguoja į skausmą mažiau intensyviai, todėl jie gali nesuprasti, kad tai gali būti rimta problema.
• Žmonės su gretutinėmis ligomis. Aukštas kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis ir nutukimas gali padidinti riziką patirti „tylųjį“ infarktą.

Diagnostika

Dėl „tyliojo“ infarkto nespecifinių simptomų labai svarbu reguliariai tikrinti širdies sveikatą. R. Blynas pažymi, kad jei jaučiate simptomus, kurie gali būti susiję su širdies ligomis, būtina kreiptis į gydytoją.

„Yra keletas tyrimų, kurie gali padėti diagnozuoti „tylųjį“ infarktą: elektrokardiograma (EKG) – tai vienas iš pagrindinių tyrimų, leidžiančių stebėti širdies elektrinę veiklą, ultragarsinis tyrimas – gali padėti įvertinti širdies raumens funkciją ir nustatyti, ar yra pažeidimų.

Streso testai – tai testai, kurie matuoja širdies reakciją į fizinį krūvį, padedantį įvertinti, ar širdis yra tinkamai aprūpinama krauju. Holter monitorius – prietaisas, kuris stebi širdies elektrinę veiklą ilgą laiką ir leidžia užfiksuoti pažeidimus, kai simptomai yra jaučiami.

Kraujo tyrimai gali nustatyti biocheminius žymenis, kurie rodo širdies raumens pažeidimą“, – vardija vaistininkas.

„Tylusis“ infarktas gali sukelti rimtų pasekmių, tokių kaip:

• Širdies nepakankamumas. Dalis širdies raumens gali mirti, todėl širdis nesugebės efektyviai pumpuoti kraujo, o tai gali sumažinti fizinį krūvį ir gyvenimo kokybę.
• Psichologinės pasekmės. Pacientai gali patirti baimę, depresiją ar kitus psichologinius sutrikimus, susijusius su širdies ligomis.
• Širdies ritmo sutrikimai. „Tylusis“ infarktas gali sukelti aritmijas, kurios gali dar labiau pabloginti paciento būklę.

Rizikos Veiksniai

Vaistininkas išskyrė ir keletą rizikos veiksnių:

• Aukštas kraujospūdis. Ilgalaikis aukštas kraujospūdis gali pažeisti kraujagysles, o tai padidina infarkto riziką.
• Padidėjęs cholesterolis. Cholesterolis kaupiasi kraujagyslių sienelėse ir sukelia aterosklerozę.
• Nesveika mityba. Per didelis riebalų, druskos ir cukraus vartojimas gali sukelti svorio augimą ir širdies ligas.
• Fizinio aktyvumo stoka. Sėslus gyvenimo būdas prisideda prie širdies ligų ir kitų sveikatos problemų.
• Rūkymas ir alkoholio vartojimas. Šios žalingos priklausomybės gali dar labiau pabloginti širdies ir kraujagyslių sistemos sveikatą.

R. Blynas akcentuoja, kad prevencija yra raktas: „Turime keisti gyvenimo būdą, įskaitant mitybos korekciją ir fizinę veiklą, kad sumažintume riziką patirti infarktą“.

Sumažinti riebalų, druskos ir cukraus suvartojimą, didinti daržovių, vaisių ir viso grūdo produktų kiekį. Rekomenduojama laikytis Viduržemio jūros dietos, kuri yra žinoma dėl savo teigiamų efektų širdies sveikatai.

Rekomenduojama reguliariai užsiimti fizine veikla, siekiant išlaikyti sveiką kūno svorį ir pagerinti širdies sveikatą. Apskaičiuota, kad bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo per savaitę gali gerokai sumažinti širdies ligų riziką.

Reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, cholesterolio lygį ir atlikti sveikatos patikrinimus. Tai padės anksti pastebėti ir ištaisyti problemas, kol jos dar nėra tapusios rimtomis.

Efektyvūs streso valdymo metodai, tokie kaip meditacija, joga, ar kiti atsipalaidavimo būdai, gali padėti sumažinti širdies ligų riziką.

Rūkymas ir piktnaudžiavimas alkoholiu yra du didžiausi širdies ligų rizikos veiksniai. Pasirinkus sveiką gyvenimo būdą, galima drastiškai sumažinti infarkto tikimybę.