Daugybė skaudžių tragedijų – tai ilgalaikio smurto šeimose pasekmė. Ir įkalinimo bausmėmis bei laidotuvėmis pasibaigę nužudymai, ir gaisravietėmis virtę namai, ir medikų gelbėjami sunkiai traumuoti vaikai.
Skyrybos – per vėlai
Zarasų policijai laikinai vadovaujantis Ričardas Kuzmickas neslepia manantis, kad smurto šeimose atvejų vargu ar greitai sumažės, nes vis daugiau vyrų ir moterų „tarnauja“ alkoholiui, atimančiam sveiką nuovoką.
Neseniai Zarasų policininkų komanda net apie 6 valandas gelbėjo sugyventinio terorizuojamą moterį. Vos tik prekybininkės Violetos P. (40 m.) dukros apie dešimtą valandą vakaro kreipėsi pagalbos, operatyviai surinkta bene dešimties policininkų grupė išskubėjo į Avilių antrąjį kaimą, kur siautėjo blaivus, bet prieš tai daug girtavęs taip pat prekyboje dirbantis Algis B. (44 m.).
Tas Algis B. tik sovietų laikais buvo teistas už vagystę, tad chuliganišku elgesiu negarsėjo. Tačiau tą vakarą, susipykęs su Violeta, jis griebėsi kirvio ir peilio, užsidarė kartu su moterimi ir grasino ją nužudyti. Gerai, kad pykčio apakintas padarė klaidą – išvarė iš namų dvi nepilnametes Violetos dukras. Šios žinojo, kur kreiptis.
Namą apgulus policininkams, Algis B. nesileido į jokias derybas – netgi savo telefoną sudaužė. Policininkai, baimindamiesi dėl Violetos likimo, bandė smurtautoją perkalbėti, net atvežė jo brolį ir sūnėną, kad šiedu jį nuramintų, bet veltui.
Tik paryčiais pareigūnams pavyko nukreipti įtariamojo dėmesį nuo jo belaisvės – moteris atbėgo iki verandos durų, kur jos laukė policininkai. Tuomet namas buvo šturmuotas, o Algis B., panaudojus kovinius veiksmus, nugalėtas, atėmus iš jo kirvį.
Ir kriminalistui R. Kuzmickui, ir Imbrado seniūnijos seniūnui Vygirdui Žalkauskui ši operacija, kalbant apie smurtą šeimose, atrodo viena iš skandalingiausių jų darbe. Abu vyrai džiaugėsi, kad nakties apgultis baigėsi laimingai – Violeta liko net nesužalota.
Algis B. dabar suimtas dviem mėnesiams. Dėl girtavimo sugyventinės atstumtas, jis agresyvus tapo būtent po „daugiadienių“. Paaiškėjo, kad jis ir anksčiau smurtavęs prieš Violetą – ši kartą ir policiją kvietusi. „Per ilgai laukta tylint – gal tik taip galėčiau apibendrinti ir šios poros dramą, – sakė R. Kuzmickas. – Nežinau, ko moterys laukia tokiose šeimose ir kenčia. Rizikuoti savo ir vaikų gyvybe tikrai nereikia“.
Nubaudė likimas
Statistikos duomenimis, nuolatinį ir ilgalaikį smurtą šeimoje patiria šimtai moterų, apie kurias tampa žinoma policijoje, o smurtautojai sulaukia teismo bausmių. Taip – kasmet. Jau nekalbant apie moteris, kurios kasdienybėje nuolat nukenčia ne nuo fizinio (sumušė, sužalojo) ar seksualinio (išžagino) smurto, o nuo psichologinio (grasino, terorizavo, gąsdino) ir ekonominio (varžė išlaidas, draudė dirbti) smurto. Tik bausmės tokiems smurtautojams neretai būna pernelyg švelnios – ne kiekvienas nuteistasis nubaudžiamas įkalinimu.
Tačiau būna, kad savo teismą padaro likimas. Taip galima sakyti apie šeimos dramą Laibiškių kaime (Ukmergės r.). Čia vienkiemyje po skyrybų kartu tebegyveno Kristina (42 m.) ir Gintaras (44 m.) S., santuokoje pragyvenę per 20 metų, užauginę vaikus.
Netoli nuo namų esančioje lentpjūvėje besidarbavusi pora buvo žinoma vietos policijoje ir seniūnijoje – vyras girtavo ir skriausdavo žmoną. Paskutinis smurto protrūkis prieš Kristiną užfiksuotas prieš kelias savaites iki tragedijos.
O mirtinos tragedijos vėlų vakarą vėl siautėjęs girtas Gintaras išvijo buvusią žmoną iš namo, pagrasinęs jai kirviu. Pats užsidarė namo langus, užsirakino duris. Išvyta moteris įsitaisė kieme pastatytoje anūkams žaisti palapinėje ir tuoj užmigo.
Po kelių valandų prireikė gelbėtojų – degė medinis šeimos namas. Jame užsirakinęs Gintaras žuvo liepsnose. Jis dar bandęs gelbėtis, tačiau nepavyko. Kol kas aiškinamasi, kodėl kilo gaisras. Manoma – dėl palikto neišjungto televizoriaus.
Nors niekas tokios tragedijos šiai porai nelinkėjo, po nelaimės vietos gyventojai neslėpė manantys, kad gaisras – likimo siųsta bausmė smurtaudavusiam vyrui.
Aptemdyti protai
Ir kiti pastarųjų dienų smurto šeimose protrūkiai – dėl alkoholiu aptemdyto proto.
Skaudžiai poros konfliktas baigėsi Dietkauščiznos kaime (Ignalinos r.). Čia namuose įsisiautėjęs girtas dviejų mažylių tėvas Jevgenijus Z. (29 m.) po vidurnakčio pakėlė ranką prieš taip pat girtą savo žmoną Alioną Z. (25 m.). Jis bandė užtvoti žmonai lazda, bet pataikė ne jai, o sūneliui (4 m.) į galvą...
Berniukas tuoj atsidūrė Visagino ligoninės reanimacijos skyriuje, paskui dėl sunkios būklės buvo pervežtas į Vilnių.
Tai buvo ne pirmas sutuoktinių barnis, pasibaigęs muštynėmis, o ši šeima jau porą metų įtraukta į Tverečiaus seniūnijos stebimų, nuolat lankomų šeimų sąrašą. Esą blaivūs sutuoktiniai jokių problemų nekeldavo, atrodydavo tvarkingai, tad ir grėsmės vaikams nenujausta. Aliona Z. į policiją dėl vyro smurto buvo dar nesikreipusi, tačiau po incidento poros kaimynai prakalbo, kad nelaimės buvo galima tikėtis anksčiau.
Seniūnijos darbuotojai tegalėjo pasidžiaugti, kad sunkiai sužalotas berniukas nebuvo užmuštas, kaip prieš kelis mėnesius būta Šiauliuose: girtaudavęs ir smurtaudavęs Vytautas Jagučianskas (35 m.) per eilinį barnį su žmona Romualda sviedė jos link savo trijų mėnesių vaikelį ir jį užmušė, nes berniukas tėškėsi į šaligatvio plyteles. Žudikas dabar jau įkalintas 11 metų. Taip baigėsi girtaudavusios šeimos kasdienybė, lydėta smurto protrūkių.
Iš smurto nesivadavusioje šeimoje itin tragiškai baigėsi ir Didžiasalio kaime (Vilniaus r.). Šių metų sausio pradžioje girtas Ivanas Akinis (49 m.) žarstekliu mirtinai sumušė savo neblaivią žmoną Janiną (51 m.), o apie tai sužinojęs šeimos sūnus (17 m.) skubiai patraukė miško link ir pasikorė. Žudikas neseniai nuteistas kalėti 14 metų.
Seksualinis smurtas
Mįslinga šeimos smurtautojo drama neseniai pradėta tirti Biržų policijoje. Įtariama, kad išsituokęs Nemunėlio Radviliškio miestelio gyventojas (32 m.), po skyrybų likęs gyventi kartu su buvusia žmona (26 m.), palauždamas psichologiniu smurtu, ją išžagino.
Moteris kreipėsi į policiją, tačiau pareigūnai neslepia, kad bus nelengva įrodyti nusikaltimą, nes ant moters kūno neaptikta seksualinio smurto žymių. Jų ir neturi būti – moteris įtikinėjo, kad buvo palaužta grasinimais, gąsdinimais ir šantažu. Po nusikaltimo tylėti ji esą negalėjo, nes lygiai taip buvęs sutuoktinis būtų elgęsis ir toliau.
Anot tyrimui vadovaujančio Biržų prokuratūros prokuroro Raimundo Binkio, panašių nusikaltimų užfiksuojama retai, nors tokių įvykių būna dažniau. Bet moterys nelinkusios skųstis – joms arba gėda, arba baugu. Prokuroras linkęs manyti, kad atvirai prabilusios tokios moterys ne tik padarytų tikslesnę seksualinio smurto šeimose statistiką, bet ir apsisaugotų nuo tokių galimų nusikaltimų.
Skaičiuojama, kad pernai iš 334 atvejų, kai moterys Lietuvoje patyrė žiaurų smurtą šeimoje, 11 atvejų tai buvo būtent lytinis nusikaltimas. Palyginti su ankstesniais metais, tokių faktų padaugėjo kone dvigubai.
Tik faktai:
Policijos departamento duomenimis, pernai Lietuvoje sutuoktinio ar sugyventinio nuolatinį smurtą patyrė mažiausiai 334 moterys (2009 m. – 321, o 2004 m. – net 633), iš jų 155 – kaimuose; 24 buvo nužudytos (kasmet – iki 30), 7 – sunkiai sutrikdyta sveikata.
Fizinį smurtą šeimoje nors kartą gyvenime yra patyrusi kas antra Lietuvos moteris, o psichologinį – net 87 procentai moterų.
Pastebėta, kad smurtinis elgesys yra perimamas, perduodamas iš kartos į kartą: jeigu vaikas vaikystėje buvo šeimos smurto auka ar liudininkas, užaugęs savo šeimoje jis greičiausiai irgi toleruos smurtą ar smurtaus.
KOMENTARAS
Adolfina BLAUZDŽIŪNIENĖ, Marijampolės apskrities moters veiklos centro vadovė, viena iš iniciatorių skatinant priimti Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą:
Šioje srityje aktyviai dirbu jau daugiau kaip 10 metų, todėl žinau, kad smurtą šeimoje patiriančios moterys pirmiausia turi netylėti, nes tyli kančia tik augina smurtą. Toks yra ir mūsų centro šūkis: „Mąstančios moterys neturi tylėti“.
Tikimės, kad smurto šeimoje atvejų turėtų sumažėti šiemet gegužę Seime pagaliau priėmus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą. Šio įstatymo, parengto geru užsieniečių pavyzdžiu, siekta keletą metų. Jis įsigalios lapkričio pabaigoje.
Šio įstatymo esmė – tai, kad šeimos smurto auka oficialiai ginama, saugoma. Atsiranda galimybė bausti smurtautoją net tada, kai auka bijo rašyti skundą ar užverčiama atsiprašymais bei pažadais pasikeisti. Nuo šiol užteks kaimyno, giminaičio ar kito liudininko pranešimo. Aukos interesams atstovaus valstybė, o tuo metu smurtautojas, jeigu nuspręs teismas, gali būti atskirtas nuo šeimos, iškeldintas, įpareigotas nebendrauti su auka. Jeigu smurtautojo galvoje dar likę smegenų, jis turėtų rimtai susimąstyti ir valdytis.
Kai kurie Seimo nariai, priimdami šį įstatymą, baiminosi, kad padaugės moterų nepagrįstų skundų – tų, kurios ir dėl kitokių priežasčių norės atsikratyti savo vyro. Bet juk vyks tyrimas – melas paaiškės, o už melą numatyta baudžiamoji atsakomybė.
Tiesa, iškeldintas smurtautojas neturėtų būti paliktas likimo valiai – su juo būtina dirbti: mokyti valdyti savo jėgą ir emocijas, pykčio proveržius. Tik tada toks žmogus gali sugrįžti į savo šeimą.
PAGALBA TEIKIAMA
Bendrasis pagalbos telefonas – 112
Specializuota pagalba nemokamu telefonu: 8 800 66366 (darbo dienomis nuo 10 val. iki 21 val. nemokamai teikiamos informacinės, psichologinės konsultacijos)
Pagalba elektroniniu paštu: [email protected]
Valstybės garantuojama teisinė pagalba: www.teisinepagalba.lt
Didžiuosiuose miestuose:
Vilniaus moterų namai, krizių centras: tel. 8 800 22 008, 8 (5) 279 1238
Moterų informacijos centras Vilniuje: tel. 8 (5) 262 9003
Kauno apskrities moterų krizių centras: tel. 8 (37) 340 027
Kauno moterų draugija: tel. 8 (37) 262773, 8 650 52858
Kauno moterų nakvynės namai: tel. 8 (37) 731 822, 8 (37) 353 987
Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centras: tel. 8 (46) 350 099
Šiaulių regiono moterų veiklos novacijų centras: tel. 8 (41) 520239, 8 699 52558, 8 652 35227
Panevėžio šeimos namai: tel. 8 685 65540
Rajonuose:
Alytaus moterų krizių centras: tel. 8 (315) 71 170, 8 611 54 342
Biržų moterų krizių centras: tel. 8 611 38 860
Gargždų socialinių paslaugų centras: tel. 8 (46) 470 202, 8 686 33702
Ignalinos moterų draugija „Aušrinė“: tel. 8 (386) 52 972, 8 698 73504
Kaišiadorių socialinių paslaugų centras: tel. 8 (346) 60 013, 8 346 53002
Kelmės šeimos centras: 8 (427) 54396, 8 699 63199
Kretingos moterų informacijos ir mokymo centras: tel. 8 (445) 78024
Marijampolės apskrities moters veiklos centras: tel. 8 (343) 59525, 8 656 57725
Pagėgių savivaldybės socialinių paslaugų centro krizių namai: tel. 8 (441) 56081, 8 441 56089
Raseinių krizių centras: tel. 8 620 40341
Vyrų krizių centrai:
Vyrų krizių ir informacijos centras Vilniuje: tel. 8 (5) 2608797, 8 699 69205
Kauno apskrities vyrų krizių centras: tel. 8 689 32310
Kretingos vyrų savipagalbos centras: tel. 8 681 14386
Irena ZUBRICKIENĖ