„Šios varžybos yra skirtos visiškiems nutrūktgalviams“, - pasakojimą pradeda Mykolas.
„Lenktynės vyksta pasaulinio lygio „Kegums“ trasoje, kurioje savo ištvermingumą demonstruoja net ir „MX GP“ pasaulio čempionato dalyviai, tad dabar galite suprasti, jog kliūtys ir pati trasa nėra pati lengviausia. Trasos danga – sniego ir ledo kokteilis. Motociklai apauti nedygliuotomis minkšto mišinio padangomis, tad pojūtis toks, lyg važiuotum vasarinėmis padangomis žiemą. Prie viso to, prie motociklo pritvirtintas penkių metrų lynas į kurį įsikibęs iš galo čiuožia slidininkas arba kaip aš labiau mėgstu juos vadinti – kamikadzės.“
„Ai, ir dar viena smulkmena – lenktynių tikslas yra pravažiuoti kuo daugiau trasos ratų. Kadangi ne vienas dalyvis neslenka kaip sraigė, daugeliu atveju važiuojama ne tik virš padangų, bet ir virš savo galimybių ribų“, - priduria Mykolas.
Mūsų šalyje ši sporto šaka yra žinoma tik labai siauram sportininkų ratui. Tuo tarpu kaimynėje Latvijoje „skijoringas“ yra ant aukštos populiarumo bangos. Pas „broliukus“ kiekvienais metais vyksta bent po keletą šių beprotiškų varžybų etapų.
Kaip bebūtų keista, tačiau „Red Bull Twitch’n’Ride“ varžybose siaučiantys sportininkai dalyvauja dėl keleto priežasčių. Pirmoji – vien dėl smagumo ir noro pasikrauti adrenalino. Antroji – išbandyti savo jėgas ir pademonstruoti savo meistriškumą pasaulinio lygio atletams.
Mykolas pasakodamas apie dalyvių parką, iškart priduria, jog šiemet prie starto išsirikiavo žymiai daugiau profesionalų negu praėjusiais metais. Kadangi profesionalumo kartelė yra pakankamai aukštai, iš 24 finišavusių dalyvių, Mykolas su kolega varžybas baigė 19-oje vietoje.
Kaip pasakytų Mykolas – „Pakovoti tikrai yra prieš ką.“
Apie Mykolą ir jo sugebėjimus jau
rašėme anksčiau, bet šį kartą tai jau komandinis sportas ir į sėkmės formulę reikia įrašyti dar vieną elementą – tą už virvės besilaikantį kamikadzę ant slidžių. Ir čia sportininkas stipriai perspėja visus manančius, kad būtų visai smagu pabandyti sudalyvauti stovint ant slidžių.
Cituojant Mykolą - „žiauru“, o jeigu kalbant konkrečiau, tai slidininkas čia turi turėti ne tik didelį fizinį pasiruošimą, bet ir didelius *cenzūra*. Čia reikia ne tik čiuožti. Reikalingas pastovus darbas su virve, trasa vis maitina „MX GP“ tramplinais. Motociklui neužvažiavus tenka į tramplinus lipti savarankiškai, atsikabinus nuo virvės bėgti su slidėmis ant kojų ir vytis saviškį ir prie viso to stebėti, kad niekam neužkirstum kelio ir niekas neįvažiuotų į tave patį.
Visą šį slidininko pragarą praėjusiais metais teko patirti ir mūsų pašnekovams. Iškart po starto, slidininkas krito nuo penkių metrų aukščio tramplino tiesiai ant ledo. Apie lenktynių tęsimą nebuvo net kalbos. Šiemet Mykolas ieškojo naujo partnerio šiam beprotiškam nuotykiui ir iš daugelio pasisiūliusių išsirinko, kaip jis sako, tinkamiausią.
Rezultatu vyrai patenkinti, mat prieš renginį turėjo vos porą treniruočių. Kitiems metams vyrukai planuoja pasiruošti rimčiau ir rezultatų lentelėje kilti kiek įmanoma aukščiau. Ir nors renginys teoriškai tik pasilinksminimui, specialaus pasiruošimo reikia ne tik sportininkams, bet ir technikai. Prie motociklo primontuotas specialus porėmis (už jo gamybą sportininkas dėkoja „Molotok„ dirbtuvėms Vilniuje), prie kurio rišama virvė. Kitų metų varžyboms planuojamos modifikacijos pakabai ir apsauga motociklui nuo pastovaus daužymosi į ledą.
Paklausus, ar nekyla noras važiuojant slidinėti į kalnus vietoj slidžių į bagažinę įsidėti motociklo, Mykolas šypteli - „Gal tik sniego ten per daug. Vietoj galinio rato reikėtų vikšrą montuoti, tad kol kas treniruotėms užtenka ir Vilniaus „Karpatų“.
GALERIJA
