Ramygaloje šalimais gyvenančių kaimynų draugystė baigėsi tuomet, kai buvo nustatytos aiškios žemės sklypų ribos. Po atliktų geodezinių matavimų juos išskyrė beveik dvimetrė tvora.
Kova dėl žemės sukiršino kaimynus – taip galima pavadinti šią istoriją. Vieni ramygaliečiai savo dalį teritorijos atsitvėrė aukšta tvora, kitiems tarp namo ir jos teliko siauras takas. Vieniems užkliuvo patvoryje pasodintos tujos, kitiems nepatinka, kad kaimyno obelys auga per arti. Tų nesutarimų galbūt nė nebūtų, jei kariaujančios pusės nebūtų sprendusios žemės ribų klausimo.
Tvora po pat langais
Į redakciją paskambinusi ramygalietė Nijolė Vaičiukynienė, gyvenanti Dariaus ir Girėno gatvėje, skundėsi kaimynų pastatyta beveik dviejų metrų tvora. Esą kaimynai taip ją surentę, kad ji namuose jaučiasi kaip belaisvė, o sėdėdama virtuvėje pro langą temato aukštas lentas. Aplankę sunerimusią moterį, išklausėme pasakojimą, kaip ši tvora atsirado ir kas sukiršino iki tol taikiai sugyvenusius kaimynus.
„Ramygaloje namą nusipirkau prieš 23 metus, – pradėjo ponia Nijolė. – Atsikėliau čia gyventi iš Kauno rajono. Pagal tuomet galiojančius įstatymus, sudarant pardavimo ir pirkimo sutartį, nereikėjo atlikti žemės sklypo geodezinių matavimų. Kaip supratau, tokie matavimai nebuvo atlikti ir šalia gyvenančios Julijos Masiokienės sklype. Visos bėdos prasidėjo, kai nusprendžiau, kad būtina nustatyti man priklausančio žemės sklypo ribas. Juk kitaip – nesutvarkius šių dalykų – negalėčiau namo ir žemės palikti vaikams.“
Ramygalietė prisiminė, kad kai atsikėlė gyventi į nusipirktą būstą, kaimynų žemės ribos buvo sulig jos namu. „Tačiau geodezininkams atlikus matavimus, man priklausanti žemė prasiplėtė į kaimynų žemes. Tai yra nuo gyvenamojo namo buvo atmatuotas 67 centimetrų ruožas į kaimynų pusę. Jau tada kaimynams nepatiko, kad užsakiau atlikti geodezinius matavimus. Jie buvo priversti padaryti tą patį“, – pasakojo N. Vaičiukynienė, tvirtindama, kad tas žemės matavimas ir įskėlė nesantaikos kibirkštį.
Jaučiasi kaip už grotų
„Šią vasarą jie pradėjo ręsti aukštą tvorą, – tęsė toliau N. Vaičiukynienė. – Visą vasarą statė ir pastatė tokio ilgio, kiek tęsiasi mano namas. Be to, tvora aukšta ir beveik aklina. Kai sėdžiu virtuvėje prie lango, tai priešais nosį matau tik lentgalius. Kaimynai žino, kad turiu psichologinių problemų, todėl manau, kad jie specialiai erzina. Žiūriu į tą tvorą ir jaučiuosi kaip už grotų... Mano sklypas nedidelis – 8 arai. Kaip tyčia, namas stovėjo ant sklypo ribos. Net nepagalvojau, kad dabar teks su kaimynais bartis dėl tvoros, kai santarvėje išgyvenome beveik 23 metus.“
Sunerimusi moteris pripažįsta, kad kaimynai tvorą pastatė pagal galiojančius įstatymus. Kita vertus, ji mano, jog tvora galėjo būti žemesnė ir ne tokia tanki. „Kitokią galėjo tverti, – svarstė ponia Nijolė, pridūrusi, kad buvę ir kitokių nesusipratimų: „Kaimynai skundė mane rajono Savivaldybei, kad per arti tvoros, kuri yra aukštosios tęsinys ir yra žema, pasodinau tujas. Tikrinti atvažiavo rajono ekologė Sigita Biveinienė. Nustatė, kad iš tikrųjų tujos pasodintos per arti ir jas reikėtų perkelti. Ji ir kaimynei pastabą pasakė, kad jos obelys auga taip pat per arti tvoros. Buvo ir kitų kaimynų skundų, bet nė vienas nepasitvirtino. Galiu tas tujas perkelti, jeigu bus duotas toks nurodymas. Žinoma, gerai būtų tai daryti ne žiemą... Manau, kad visi nesusipratimai su kaimynais dėl to, kad esu ne ramygalietė, o atėjūnė. Be to, jie norėtų, kad būčiau nuolanki, o aš ginu savo teises.“
Teismas gali išspręsti
Ramygalos seniūnas Valdas Chirv sako puikiai žinąs dviejų kaimynų nesutarimo šaknis. „Viskas prasidėjo dėl žemės ribų nustatymo, – kalbėjo seniūnas. – Nustačius sklypų ribas, N. Vaičiukynienės žemė prasiplėtė į kaimynų teritoriją. Kaimynams tai nepatiko ir užtvėrė tvorą. Ta tvora teisiškai pastatyta teisingai, bet nesuprantu, kodėl reikia tvertis nuo kaimynų tokia aukšta? Po to atsirado ir kitų nesutarimų: tai per arti tujos pasodintos, tai obelys ne vietoje auga. Šios nesantaikos išspręsti negaliu. Todėl N. Vaičiukynienei patariau: jeigu aukšta tvora užstoja šviesą, tai tik teismas gali išspręsti, ar kaimynai neteisingai ją pastatė. Manau, su pykčiais nieko gero nebus. Sakoma, geriau bloga taika nei geras karas.“
Trūksta tolerancijos
Rajono Savivaldybės ekologė Sigita Biveinienė prisipažino puikiai atsimenanti Ramygalos tvoros, tujų, obelų ir kaimynų problemas. „Visas tas problemas žinau, – šnekėjo ekologė. – Bėda ta, kad nuo kaimynės J. Masiokienė tvora atsitvėrė teisėtai – savo sklype ją pastatė. Kitas dalykas – jos aukštis. Tokios aukštos gyvenime netverčiau. Jeigu nebūtų tos tvoros, nebūtų problemos ir dėl N. Vaičiukynienės pasodintų tujų, ir dėl obelų. Pešasi tik kad peštųsi. Tuos nesutarimus galima išspręsti, tereikia geranoriškai susėsti ir tarpusavyje susitarti.“
„Trobesių, – toliau kalbėjo S. Biveinienė, – kokie pastatyti Ramygaloje, ne vienas. Net ir toje pačioje Dariaus ir Girėno gatvėje. Tai senos statybos pastatai, stovintys galais į gatvę, o namai žymi sklypo ribas.
Jeigu visi ramygaliečiai pradėtų tvoromis spręsti problemas, nieko gero nebūtų. Žinoma, jeigu negalima problemų išspręsti taikiai ir tolerantiškai, tai gali padaryti teismas.“
Pakalbinti ramygalietės kaimynės J. Masiokienės ir išklausyti, ką ji mananti apie nesutarimus su kaimyne ir kodėl jie atsirado, nepavyko. Moters mobilusis telefonas buvo išjungtas.
Raimonda MIKUČIONYTĖ
