Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ir VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) projekto „Piliečių pasirinkimas 2008“ dalis. 16 rinkimuose dalyvaujančių partijų pagal rinkimų biuletenių numerius vertinamos pagal prielaidas ekonomikos augimui, nuoseklumą, realistiškumą, konkretumą ir atitikimą deklaruojamoms vertybėms. Jūsų dėmesiui, 13 numeriu rinkimų sąraše esančios partijos Tvarka ir teisingumas rinkiminių nuostatų analizė.
Bendras vertinimas
Programoje daug kalbama apie siekius, vertybes, vartojami skambūs žodžiai, tačiau panašu, kad reikalui priėjus prie kontraversiškų klausimų, vengiama ne tik nurodyti kaip bus elgiamasi, bet netgi nurodyti vertybes (išskyrus demokratiją, dialogą, konsultacijas ir panašius principus), kuriomis bus vadovaujamasi priimant sprendimus: partija deklaruoja, kad ūkiniai sprendimai turi būti „efektyvūs“ ir nepriklausyti nuo ideologijos.
Rengiant programą maksimaliai pasirūpinta, kaip pigiausiu būdu įsiteikti kuo platesniam rinkėjų ratui ir minimaliai - programos argumentų racionalumu bei galimų pasekmių numatymu. O pasekmės tikrai atitiktų užmojus: daugeliu atvejų be rimtesnių priežasčių iš esmės revizavus konstitucinius valdymo sistemos principus kuriam laikui būtų visiškai destabilizuotas šalies politinis gyvenimas ir sutrikdyta visuomenės santarvė, o po kurio laiko… vėl sugrįžtume prie to pačios parlamentinės sistemos.
TT siūlymus perpus sumažinti Seimo narių skaičių ir priimti Seimo nario atšaukimo įstatymą galima vertinti ne tik, kaip brutalų parlamentarizmo neigimą, bet ir kaip liberaliajai bei konstitucinei demokratijai pavojingą populizmą.
TT rinkėjams siūlo paprastą alternatyvą: arba turite viską drastiškai nubraukti ir pradėti nuo nulio, arba kantriai tobulinkite tai, ką pasirinkote prieš porą dešimtmečių.
Programoje gausu svaiginančio opiumo liaudžiai, o pagirios – iškart po rinkimų. Jau po šių ar po Respublikos Prezidento?
Deklaruojama parama demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms, pilietinei atsakomybei, tačiau ne visada aišku, kaip TT supranta demokratiją, nes teigiama, kad ,,skurdo ir neteisybės išgyvendinimas – esminis demokratijos požymis“, manoma, kad be stipraus prezidento neužtikrinamas demokratijos veiksmingumas ir pan.
Mokesčių politika
Partija įsipareigoja supaprastinti mokesčių sistemą, padaryti jos reglamentavimą aiškesnį. Siekis pagirtinas, tačiau nepasakoma, ką reikštų šis supaprastinimas: mažesnį mokesčių skaičių, mokesčių išimčių nebuvimą, vienodą visų mokesčių tarifą ar kokį kitą sprendimą.
Teigiama, kad būtų „ieškoma galimybės sumažinti mokesčių naštą kiekvienam piliečiui ir verslui“. Tačiau turint omenyje, visas likusias partijos programos nuostatas, panašu, kad valdant Tvarkai ir teisingumui minimos galimybės sumažinti mokesčius būtų neįmanoma rasti: neminimos jokios galimybės, išskyrus valstybės aparato mažinimą, galinčios sumažinti valstybės išlaidas, tačiau kalbama apie labai daug iniciatyvų „ramti, skatinti ir suteikti“. Tvarkai ir teisingumui galimybės sumažinti mokesčių naštos neatsirastų dar ir todėl, kad kone kitoje pastraipoje po siekio ieškoti galimybės mažinti mokesčius, kalbama apie siekį padidinti bendrojo vidaus produkto (BVP), perskirstomo per nacionalinį biudžetą, dalį, kas iš esmės reiškia mokesčių didinimą.
Tačiau vėlgi, neminint kokie mokesčiai būtų padidinti, kad būtų padidintas per nacionalinį biudžetą perskirstomas BVP, kalbama ne apie anksčiau minėtą mokesčių sistemos paprastinimą, bet apie jos padarymą labiau sudėtinga. Žmonėms, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, 5-10 proc. žadama sumažinti gyventojų pajamų mokesti, kas žymi sieki įvesti progresinius mokesčius. Būtų įvestos pajamų mokesčio lengvatos jaunoms šeimoms ar panaikinimas gyventojų pajamų mokestis šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau nepilnamečius vaikus.
Reguliavimo politika
Žadama racionaliai mažinti sprendimų priėmimo pakopų skaičių, tačiau neaišku, ar čia kalbama iš piliečio, kuris šiandien susiduria su daugiapakope biurokratija, pozicijos, ar iš paprastumo siekiančio politiko pozicijos, kuriam gali trukdyti daugiapakopiškumas priimant sprendimus. Verslą reglamentuojančius įstatymus partija žada priimti tik po aptarimo su visuomene ir sudarius verslui sąlygas pasirengti permainoms. Viena vertus, tokie siekiai pagirtini, kita vertus, panašu, kad po šiuo teiginiu slepiasi noras patikti visiems nepasakant nieko konkretaus.
Tvarka ir teisingumas žada plėtoti į rinką orientuotą žemės ūkį, tačiau jau kitoje savo programos eilutėje numato įvairaus dydžio ūkiams garantuoti vienodas žemės ūkio produkcijos supirkimo kainas, kas yra akivaizdus planinės ekonomikos ir tikrai ne rinkos ekonomikos bruožas. Siekiant plėtoti į rinką orientuotą žemės ūkį partijos programa žada ir kitas šiam tikslui priešingas priemones – vidaus rinkos apsaugos priemonių naudojimas ar žemės ūkio valstybinis rėmimas.
Tikėtinas naujas reguliavimas per kuo įvairiausius „dialogus“ ir „partnerystės stiprinimus“: tarp ūkininkų, supirkėjų ir perdirbėjų, tarp darbdavių ir darbuotojų organizacijų.
Švietimo, sveikatos bei pensijų reformos
Aptardama, ką pakeistų švietimo srityje, partijos programa numato mokytojo atlyginimą padaryti ne mažesniu nei Seimo nario. Jei turimas omeny mokytojų atlyginimų didinimas, klaustina, kaip būtų finansuojamas šis dosnumas. Žadamų pinigų liūtis stipriai kliudytų ir aukštojo mokslo sritį: aukštasis mokslas būtų nemokamas, 2010 metais doktorantų, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai pasiektų ES atitinkamų asmenų atlyginimo vidurkį, didėtų universitetinėms studijoms ir mokslui skiriamos lėšos. Tačiau jokios esminės sistemos pertvarkos nenumatoma, finansavimo šaltiniai neminimi.
Sveikatos apsaugą norima padaryti visiems prieinama. Tačiau jau dabar ji yra visiems prieinama, beveik nėra tokių, kurie ja neturėtų teisės naudotis. Sveikintinas siekis įvesti savanoriškąjį sveikatos draudimą, tačiau kam šis draudimas būtų reikalingas, jei ir taip žadama visiems prieinama sveikatos apsauga, ypač jei žodžiai „visiems prieinama“ žymi „nemokama“. Žadama, kad sveikatos apsaugos darbuotojų atlyginimas atitiktų jų kvalifikaciją. Galima tik spėti, kad tuo turimas omeny šių žmonių atlyginimo didėjimas. Sveikatos apsaugos visuotinis prieinamumą ir šios sferos darbuotojų darbo užmokesčio kitimą numatoma finansuoti didinant sveikatos apsaugos finansavimą ir turbūt kažkiek savanorišku sveikatos draudimu. Tačiau nenumatant konkrečios ir esminės šios srities reformos, mažai tikėtina, kad partija siekdama įgyvendinti savo programos nuostatas bent kažkiek pakeistų dabar esančią padėtį.
Partijai įgyvendinant savo programines nuostatas valstybės išlaidos pensijoms tik didėtų, tačiau nekalbama iš kur būtų gautos lėšos šiam didinimui. Nieko nekalbama, ar partija tęstų pensijų reforma.
Valstybės tiesioginis dalyvavimas ekonomikoje
Nors valstybės skola Tvarkos ir teisingumo programoje vertinama kaip spręstina problema, tačiau partijos programoje šios problemos sprendimo būdo nerasta. Priešingai, apstu siekių, kurie esant dabartinei padėčiai šią problemą tik padidintų. Partija žada stipriai didinti švietimo ir aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą, pensijų ir pensiją galinčių gauti asmenų skaičiaus didinimą, žemės ūkio ir įvairiose srityse taikomų naujų technologijų rėmimą, tačiau niekur net neužsimenama, iš kur tam bus paimta lėšų. Ypač prieštaringai tokie ketinimai atrodo tiek šalia partijos noro mažinti mokesčius, tiek ir šalia partijos noro didinti bendrojo vidaus produkto perskirstymą per nacionalinį biudžetą kartu nepasakant kokie mokesčiai būtų didinami šiam konkrečiam tikslui. Šiek tiek juokingai atrodo partijos pasiryžimas didinti perskirstymą, kad ne mažiau pusės nacionalinio biudžeto pajamų būtų skirta socialinėms reikmėms, švietimui, kultūrai, mokslui ir žmonių saugumui, turint omeny, jog jau šiais 2008 metais šioms sritims yra numatyta skirti apie 49 proc. nacionalinio biudžeto lėšų.
Tvarka ir teisingumas žada peržiūrėti abejotinų valstybės turto privatizavimo, žemės nuosavybės atkūrimo sandorių peržiūrėjimą. Visa tai graso nacionalizavimu – vienos blogybės naikinimu kita blogybe. Tačiau iš to, kad partijos programa žada griežtą privatizavimo konkursų ir sandorių vykdymo priežiūrą ir kontrolę, galima daryti prielaida, kad ji yra nusistačiusi tęsti valstybės turto ir įmonių privatizavimą, kas yra labai sveikintinas dalykas, tiek todėl kad privačiose rankose įmonės dirba efektyviau, tiek todėl valstybės turtas ar įmonės dažnai yra puiki priemonė korupcijai vešėti ar politiniam kapitalui perskirstyti.
Prielaidos socialinėms problemoms spręsti
Tvarka ir teisingumas savo partijos programoje išreiškia siekį mažinti prarają tarp pačių turtingiausių ir labiausiai skurstančių. Sveikintina, kad šį tikslą partija nori pasiekti sudarydama sąlygas patiems žmonėms dirbti ir užsidirbti. Tai kone vienintelė partijos programos tikslas, kuriam įgyvendinti nėra išreikštas pasiryžimas remti ar didinti. Kita vertus, programoje nėra aptariama dabartinė socialinės apsaugos sistemą. Nėra nei siekio ją turėti tokią, kokia ji dabar yra, nei siekio ją reformuoti.
Valstybės valdymo ir savivaldos pertvarka
TT savo rinkimų programoje teigia, kad valstybėje reikia daugiau tvarkos ir teisingumo, šalyje klesti korupcija, oligarchinis valdymas, valstybė neatstovauja savo žmonėms... Todėl reikia esminių permainų, t.y., konstitucinių reformų, kurios įmanomos tik atnaujinus LR Konstituciją ir įgyvendinus valstybės valdymo bei teisinės sistemos reformas.
Viskas beveik pagrįsta, logiška, ir tokios esminės reformos pažadamos: piliečiams (referendumu?) reikės apsispręsti, kokios Lietuvos nori – prezidentinės ir parlamentinės; taip pat žadama griežtai apibrėžti asmeninę valstybės pareigūnų, tarp jų ir aukščiausiųjų – Prezidento, Seimo ir Vyriausybės – vadovų, ministrų, taip pat merų ir kitų pareigūnų atsakomybę už priimtus sprendimus; pakeisti rinkimų į Seimą ir į savivaldybių tarybas rinkimų sistemas, atsisakant partinių sąrašų; per pusę sumažinti Seimo narių skaičių ir priimti Seimo nario atšaukimo įstatymą; įstatymus priimti jiems pritariant ne mažiau negu pusei visų išrinktų Seimo narių ir įvertinus visas piliečiams, visuomenei ir valstybei galimas konkrečių įstatymų priėmimo pasekmes; griežtai atskirti įstatymų leidžiamąją valdžią nuo vykdomosios valdžios; uždrausti vyriausybės nariams būti ir Seimo nariais; merus, seniūnus, teisėjus ir prokurorus bei miestų ir rajonų policijos vadovus išsirinkti patiems vietos gyventojams; panaikinti apskritis ir įteisinti Lietuvos regionus (kraštus) – Žemaitiją, Aukštaitiją, Dzūkiją ir Suvalkiją; įteisinti tiesioginius merų ir seniūnų rinkimus ir atsisakyti partinių sąrašų rinkimuose į savivaldybių tarybas.
Taigi, šiam kartui “tik tiek”, ir kam, žinant plačiosios visuomenės nuotaikas, tai gali nepatikti? Rengiant programą, atrodo, maksimaliai pasirūpinta, kaip pigiausiu būdu įsiteikti kuo platesniam rinkėjų ratui ir minimaliai - programos argumentų racionalumu bei galimų pasekmių numatymu. O pasekmės tikrai atitiktų užmojus: daugeliu atvejų be rimtesnių priežasčių iš esmės revizavus konstitucinius valdymo sistemos principus kuriam laikui būtų visiškai destabilizuotas šalies politinis gyvenimas ir sutrikdyta visuomenės santarvė, o po kurio laiko… vėl sugrįžtume prie to pačios parlamentinės sistemos. Todėl kad Lietuvoje nėra jokios sociokultūrinės ir institucinės terpės prezidentizmui ir nereikėtų žmonių apgaudinėti, kad tik tai gali juos išgelbėti – tučtuojau pagerės jų gyvenimas, visos valdžios geriau dirbs ir t.t. Aišku, į viską reikia žiūrėti atvirkščiai, jei norime pakeisti valdymo režimą – trapią ir problemų kamuojamą demokratiją į dekretinę “tvirtąją ranką”, partinį vienmintiškumą ir politinį primityvizmą.
Viešojo administravimo srityje TT siūlymai yra daugiausia pagrįsti tradiciniu modeliu (aiškiai apibrėžti kiekvienos institucijos kompetenciją, griežtai apibrėžti asmeninę valstybės pareigūnų atsakomybę, tobulinti darbo užmokesčio sistemą, t.t.). panašių nuostatų galima rasti LSDP, NS, LVLS programose. Tačiau galima rasti ir keletą vadybinių siūlymų, kaip antai vykdyti strateginius dokumentus, juose suformuoti aiškius kriterijus. Vis dėlto partijos nuostatose labai trūksta aiškumo, kokiomis priemonėmis siūloma pasiekti pokyčių.
Nuostatos savivaldos srityje gana „konservatoriškos“, panašios į TS-LKD partijos nuostatas. Tačiau šios partijos veikla Vilniaus miesto savivaldybėje kelia tam tikrų abejonių dėl praktinio partijos nuostatų taikymo. Ši partija išsiskiria siūlymu įteisinti etnografinius Lietuvos kraštus pagrindiniais Lietuvos ūkio, švietimo ir kultūros branduoliais.
Kova su korupcija
Partijos programoje konstatuojama, kad šalyje klesti korupcija ir nebaudžiamumas, deklaruojama, kad politika turi būti skaidri, o korumpuoti asmenys neturi dalyvauti valstybės politikoje. Tačiau šias programoje keliamas problemas partija ketina spręsti deklaratyviais šūkiais. Partija žada, neaišku kaip, siekti, kad teisėsauga būtų apsaugota nuo dvigubų standartų, korupcijos ir politinių bei partinių sprendimų viršenybės prieš teisę; teisėsaugoje nebūtų vietos korumpuotiems ar politiniam spaudimui paveikiems pareigūnams, būtų priimti teisės aktai, reglamentuojantys teisės aiškinimus; visuomenė galėtų rinkti visų lygių teisėjus. Neaišku, kaip partija ketina „ypač rūpintis“, kad teisėsauga griežtai stebėtų ir kontroliuotų valstybės užsakymų, privatizavimo konkursų ir sandėrių vykdymą; kaip ketinama mažinti korupciją ir biurokratiją sveikatos priežiūros sistemoje, racionaliai naudoti lėšas, skirtas sveikatos priežiūrai, užtikrinti šių lėšų viešą, teisingą ir skaidrų administravimą.
Prie konkretesnių partijos pažadų galima būtų priskirti tik partijos deklaruojamą siekį parengti ir neatidėliotinai įgyvendinti efektyvią ir konkrečią kovos su korupcija ir korupcijos prevencijos programą - gyventojų pajamų ir išlaidų deklaravimą, informacijos apie užsienio bankuose turimas sąskaitas deklaravimą. Tačiau abejotina ir tai, ar galima šias dvi priemones vadinti efektyvia kovos su korupcija programa. Visiškai nesuprantama, kaip partija ketina reformuoti viešą administravimą ir teisinę sistemą, siekiant, kad Lietuva patektų į mažiausiai korumpuotų šalių penketuką. Galiausiai, neaišku, kaip korupcijos mažinimą įtakotų partijos siekis įpareigoti Specialiųjų tyrimų tarnybą reguliariai viešai skelbti savo ataskaitas kas ketvirtį, o ne kas pusmetį, kaip yra šiuo metu.
Viešoji tvarka ir visuomenės saugumas
Teisėsaugos srityje TT programoje akcentuojamas teismų nepriklausomumo nuo politinių įtakų klausimas, žadama, kad teismai nepriiminės politizuotų sprendimų, tačiau nenurodoma, kokiomis priemonėmis tai bus pasiekta. Gana abstrakčiai, nenurodant konkrečių būdų ir priemonių tikslams pasiekti, formuluojamos ir kitos programos nuostatos: efektyvi kova su kontrabanda, kelio narkotikų plitimui užkirtimas. Partija numato parengti nacionalinę kovos su nusikalstamumu programą ir efektyvią bausmes atlikusių piliečių integravimo į visuomenę programą, tačiau nedetalizuoja kas jose bus. Taip pat numatoma griežtinti bausmes už sunkius nusikaltimus.
Numatoma sukurti apeliacijos tvarką apkaltos būdu nušalintiems aukščiausiems valstybės pareigūnams, pakeisti Konstituciją, palengvinti referendumų rengimą. TT siūlo rinkti visų lygių teismų teisėjus, prokurorus ir savivaldybių policijos komisarus, įvesti prisiekusiųjų teismus. Kiek kainuotų tokie rinkimai, kaip būtų užtikrinta, kad išrinkti pareigūnai turėtų reikiamą kvalifikaciją, kaip būtų užtikrinamas teismų nešališkumas ir teisingas, nepriklausomas nuo išorinio spaudimo bylų tyrimas ir nagrinėjimas įvedus teisėjų ir prokurorų rinkimus programoje nenurodoma. TT siūlomos nuostatos būtų brangios bei sunkiai įgyvendinamos ir neprisidėtų prie efektyvesnio teismų veikimo, nes nėra nurodomi išrinktų pareigūnų atsakomybės mechanizmai.
Užsienio politika ir krašto saugumas
Partija kalba apie tai, kad nauja Lietuvos vidaus ir užsienio politikos samprata turi tapti viena iš valstybės reformų prielaidų. Tačiau realiai nieko naujo užsienio politikos sferoje įžvelgi negalima, programoje kalbama apie dabartinės užsienio politikos principus: siekius, kad Lietuvos narystė Europos Sąjungoje toliau skatintų šalies ekonomikos plėtrą, o narystė NATO - užtikrintų saugų Lietuvos žmonių gyvenimą ir išorinį šalies saugumą.
“Tvarka ir teisingumas“ pasisako už naujų naudingų dvišalių santykių su Rusija ir Ukraina stiprinimą ir remia šių valstybių dalyvavimą bendruose Europos Sąjungos ir NATO projektuose bei programose.
Be kitų nuostatų “Tvarka ir teisingumas” palaiko dvigubos pilietybės galimybę, nes teigia, kad Lietuvos žmonės, išvykę į užsienį, turėtų galimybę išlikti Lietuvos piliečiais.
Nacionalinio saugumo sferoje „Tvarka ir teisingumas“ pasisako už profesionalios kariuomenės stiprinimą, Lietuvos karių dalyvavimą tarptautinėse taikos ir saugumo misijose. Siekiama, kad tarptautinės misijos, kuriose dalyvauja Lietuvos kariai, „griežtai atitiktų tarptautinę teisę, Jungtinių Tautų rezoliucijas ir sankcijas.”
Vis dėlto didesnė dalis nuostatų nacionalinio saugumo ir užsienio politikos atžvilgiu yra bendro pobūdžio, nenurodant konkrečių įgyvendinimo priemonių ir būdų.
Kultūros politikos perspektyva
Deklaruojama parama demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms, pilietinei atsakomybei, tačiau daugiau dėmesio programoje skiriama patriotiškumui, tautiškumui, moralumui, dorovei, krikščioniškoms vertybėms, tradicinės kultūros saugojimui, kaimo atgimimui.
Kultūros politikoje siaurąja prasme siūloma stiprinti kaimų ir miestelių ,,kultūros židinius“, regionų kultūrą, remti kultūros įstaigas, skirti dėmesio tiek profesionaliai, tiek mėgėjiškai kūrybai, didinti meno prieinamumą, parengti Lietuvos kultūros sklaidos užsienyje strategiją, saugoti daugiakultūrinį Lietuvos paveldą. Skiriamas dėmesys ryšiams su išeivija. Tačiau didžioji dalis nuostatų abstrakčios, nenurodomi nei įgyvendinimo mechanizmai, nei finansavimo šaltiniai. Programai stinga nuoseklumo: deklaruojama, kad remiamos demokratinės vertybės, atvirumas kitoms kultūroms, pagarba tautinėms mažumoms, tačiau nurodoma, kad kultūra “turi būti grindžiama švietimo, mokslo, filosofijos, religijos vienove“, telkiamos šviesuomenės pajėgos „valstybės ir tautos pasaulėžiūros pagrindams stiprinti“, o žiniasklaida turėtų kartu su švietimu, mokslu, kultūra ugdyti ,,sveiką požiūrį į žmogaus gyvenimą“ – nuostatos būdingos autoritarinėms valstybėms. Neaišku ir kaip dera tautiškumo ir patriotiškumo stiprinimo nuostatos su pasiūlymais kurti visuomeninius televizijos ir radijo kanalus, kurie būtų nešališki „visoms politinėms partijoms ir Lietuvos valstybingumui”.
Jaunimo politika
Atskirai jaunimo politika neišskiriama, siūloma parama jauniesiems ūkininkams, skatinami studentų tarptautiniai mainai, parengti konkrečią programą, kad jaunimas grįžtų į Lietuvą.
Akcentai
Ką partijos programa reiškia kiekvienam gerovę kuriančiam piliečiui?
Daug siekių ir kone jokio plano, kaip tuos siekius įgyvendinti. Partijai įgyvendinant savo programą įvairiose srityse valstybės parama ar finansavimas tik didėtų, bet iš kur būtų gautos reikiamos lėšos, taip ir lieka neaišku. Šis neaiškumas tampa ypač stiprus, kai programoje randami priešingi vienas kitam signalai: tiek noras mokesčius mažinti, tiek siekis tuo pat metu juos didinti.
Nenuoseklumai programoje.
Numatyta remti ar skatinti daug įvairių dalykų, didinti per biudžetą perskirstomo BVP dalį, tačiau kartu kalbama apie galimybę mažinti mokesčius.
Partija žada plėtoti į rinką orientuotą žemės ūkį, tačiau kartu kištis į žemės ūkio produkcijos supirkimo kainų nustatymą.
Žadamas visiškai finansuojamas vidurinis išsilavinimas, nors ir šiuo metu jis yra visiškai valstybės finansuojamas.
Deklaruojama parama demokratinėms vertybėms, žmogaus teisėms, pilietinei atsakomybei, tačiau ne visada aišku, kaip TT supranta demokratiją, nes teigiama, kad ,,skurdo ir neteisybės išgyvendinimas – esminis demokratijos požymis“, manoma, kad be stipraus prezidento neužtikrinamas demokratijos veiksmingumas ir pan.
Nerealūs ir neapgalvoti pasiūlymai.
Keisti Konstituciją, stiprinant Prezidento galias.
Seimo ir Savivaldybių tarybų rinkimuose atsisakyti partinių sąrašų.
Seimo nario atšaukimo įstatymas.
Siūlymas teisėjus ir prokurorus, policijos vadovus rinkti patiems gyventojams.
Apeliacinės tvarkos apkaltos procedūrai numatymas.
Siekti, kad Lietuva patektų į mažiausiai korumpuotų šalių penketuką.
Žmonėms, gaunantiems mažas ir vidutines pajamas, 5–10 proc. sumažinamas gyventojų pajamų mokestis.
Doktorantų, mokslininkų ir dėstytojų atlyginimai keliami tiek, kad 2010 m. pasiektų ES šalių atitinkamų profesijų ir kvalifikacijų darbuotojų atlyginimų vidurkį.
Žadama, kad kiekvienas valstybės pilietis galėtų nemokamai naudotis internetu. Jau ir dabar tai yra galima (nemokami bevielio interneto prieigos taškai, viešosios bibliotekos ir pan.), o jei manoma, kad to nepakanka, gal tai reiškia, kad partija ir po asmeninį kompiuterį kiekvienam gyventojui nori suteikti.
Partijos Tvarka ir teisingumas vertinimas (skalė: -2-labai blogai; -1-blogai; 0–neturi įtakos, neužsiminta; 1–gerai; 2-labai gerai)
LSDP rinkimines nuostatas analizavo VU TSPMI mokslininkai: Dr. Vitalis Nakrosis, Dr. Alvidas Lukošaitis, Ruslan Golubov, Dr. Algimantas Jankauskas, Mindaugas Kluonis, Dr. Tomas Janeliūnas, Monika Verbalytė ir LLRI ekspertai.
