Ruduo – laikas, kai dienos trumpėja, vis dažniau išsitraukiame lietsargį, o gatves užplūsta po vasaros atostogų grįžę moksleiviai. Tačiau tai tampa tikru iššūkiu vairuotojams, kuriems, pablogėjus eismo sąlygoms, reikia saugotis gausesnio eismo dalyvių skaičiaus.
Profesionalus ralio lenktynininkas Dominykas Butvilas pastebi, kad Lietuvos keliuose daromas didžiulis darbas gerinant eismo saugą. „Jau vien statistika rodo, kad rudenį ženkliai padaugėja eismo įvykių. Ir priežasčių ilgai nereikia ieškoti. Dažnas lietus ir anksti temstančios dienos labai pablogina eismo sąlygas. Dar būtų galima pridėti tokius faktorius kaip gausiai krentantys medžių lapai, ant kelio stovintis gausaus lietaus vanduo, o to paties lietaus išplautas žvyras ant kelio dangos padaro ją tikrai labai slidžia. Todėl galiu tik pasidžiaugti, kad tvarkomos sudėtingos kelio atkarpos visoje Lietuvoje,“ – sako lenktynininkas.
Mažiau žvyrkelių – daugiau saugumo
Su sudėtingomis eismo sąlygomis vairuotojai dažnai susiduria važiuodami žvyrkeliais. Pasitaikančios duobės ir netvirta kelio danga saugumo neprideda, o pravažiuojančių mašinų keliamos dulkės prastina matomumą. Tai pastebi kiekvieną dieną vaikus į mokyklas vežantys mokyklinių autobusiukų vairuotojai. Jie važiuoja bet kokiu oru ir turi pasiekti atokiausiuose vienkiemiuose gyvenančius vaikus, nemažą dalį kelio tenka važiuoti žvyrkeliais. Vis dėlto pastaraisiais metais tokių kelių ženkliai mažėja – išasfaltavus žvyrkelius kelių būklė gerėja, didėja eismo sauga. Panaudojant Europos regioninės plėtros fondo paramą – daugiau kaip 500 mln. litų, nuo 2007 metų visoje šalyje išasfaltuota 737 kilometrai žvyrkelių.
Nyksta „juodosios dėmės“
Itin daug žmonių būna sužalojama ar žūsta vadinamose „juodosiose dėmėse“ – avaringiausiose vietose. Jos susidaro dėl skirtingų priežasčių, bet neretai problemų sukelia ir pėstieji, netikėtai išėję į kelią ar einantys važiuojamąja kelio dalimi.
D. Butvilo teigimu, didelę įgyvendinamų transporto sektoriaus projektų naudą galima iliustruoti „juodųjų dėmių“ Lietuvos keliuose mažėjimu. „Šių itin pavojingų vietų Lietuvoje per pastaruosius keletą metų sumažėjo daugiau nei penkis kartus. Pavyzdžiui, tuose kelio ruožuose, kur nutiesiamas pėsčiųjų ir dviračių takas, eismo įvykių sumažėja apie 5 kartus. O tai reiškia, kad apsisaugota nuo daugybės beprasmių tragiškų nelaimių. Nė vienas pėstysis nenori būti partrenktas, lygiai taip pat kaip ir nė vienas vairuotojas nenori partrenkti žmogaus. Ir nesvarbu, kuris eismo dalyvis būtų teisus, tačiau tokios nelaimės sukrečia visus. Todėl turime pasisaugoti ir už save, ir už kitą eismo dalyvį,“ – primena geriausias Lietuvos ralio lenktynininkas.
Kiekviena „juodoji dėmė“ kruopščiai analizuojama, tiriama, kokio pobūdžio eismo įvykiai toje vietoje įvyko ir kokios priežastys jas lėmė. Tuomet parenkamos būtinos inžinerinės priemonės, kad skaudžios nelaimės nepasikartotų. Visoje Lietuvoje įdiegus inžinerines eismo saugos priemones, finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis, nuo 2007 iki 2013 metų pabaigos „juodųjų dėmių“ sumažėjo nuo 247 iki 43.
