Deimantė tikina, kad visą dienos ritmą padiktuoja mažiausias šeimos narys – vos keturių mėnesių sūnus Adrijus. Moteris pastebi, kad augindama antrąjį vaiką, jaučiasi labiau atsipalaidavusi, jaučia daugiau malonumo auginimo procese:
„Auginti sekasi turbūt lengviau negu patį pirmą, nes visas tas auginimas pažįstamas, mažiau iššūkių, mažiau streso. Kartais pajuokaujam, kad pirmą vaiką auginame mes, o antras vaikas auga pats, mes tik stebim. Pirmą vaiką auginant viskas buvo taip nedrąsu, visur kildavo daug klausimų, ar čia gerai, ar normalu.
Toks eksperimentas, bandėm ir mokėmės, kaip tai daryti, o dabar žymiai daugiau atsipalaidavimo, mažiau stebėjimo kiekviename žingsnyje. Daugiau tokio, net sakyčiau malonumo auginant, ypač dar, kai mažylis ramus, tokio ramesnio charakterio, negu didysis. Trečią turbūt visai lengva auginti būtų, nes jau tikrai tada užaugintų du vyresnieji. (juokiasi)“
Džiugina gerai sutariantys vaikai
Nors šeimos mažiausiajam tik keturi mėnesiai, tačiau jis jau atpažįsta vyresnį brolį ir džiaugiasi kai šis su juo būna. Deimantė pasakoja, kad kūdikis pradeda spurdėti ir jo akys žiba džiaugsmu pamačius kitą vaikišką veidą.
„Vyresnėlis skiria daug dėmesio mažajam, tik kartais tas dėmesys nepamatuotas. Labai mėgsta bučiuoti, už žandų patampyti, nelabai supranta, kad čia ne lėlė, o tikras vaikas ir jam gali skaudėti.
Pavyzdžiui, šiandien ryte jis man aiškina: „Mama, brolis nori pas tėtį, tu jam atiduok ir būk su manim.“ Kartais būna: „Tu pasiimk brolį ir einam mes visi kartu.“ Kartais jį džiugina, kad yra tas brolis, o kartais jis nori mamą pasiimti visą sau (juokiasi). Bendrai mane džiugina, kad jie visai gerai sutaria ir tie bučiniai labai dažni dabar, ir suprantu, kad vis dėlto yra kažkoks geras jausmas žiūrint į tą mažąjį brolį“, – dalinasi dviejų vaikų mama.
Nemėgsta nieko neveikti
Nors Deimantė ir neslepia, kad dabar jos gyvenime vyrauja rutina, tačiau dienos, jos pačios teigimu, bėga labai greitai. Paklausta, kokia to paslaptis, moteris prisipažįsta, kad mėgstą dieną suplanuoti taip, kad ši būtų gana intensyvi:
„Kartais juokauju, kaip norėčiau imt ir nieko neveikt. Ir kai vyras sudaro tas sąlygas, pavyzdžiui, būna su vyresnėliu, mažasis miega, ir aš galėčiau imt ir nieko neveikt, tai manęs tiesiog nebedžiugina.“
Visus darbus, kuriuos gali atlikti internetinėje erdvėje, mama stengiasi daryti naktį – kai abu vaikai jau miega:
„Kartais gaminu su vienu vaiku ant rankų, kitu įsikabinusiu į koją, kartais visus darbus stengiuosi daryti iš esmės naktimis, kai užmiega abu vaikai. Darbai, kurie susiję su drabužių kūrimu – jie dažniausiai vykdomi yra naktį.“
Stengiasi sukurti naujas tradicijas
„TV pagalbos“ gelbėtoja pripažįsta, kad jai labai liūdna, kad dėl įvesto karantino negalės apsilankyti pas tėvus per Kūčias. Deimantė kartu su vyru stengiasi vaikams sukurti kuo gražesnę šventę, tam net sukuria naujas šeimos tradicijas: nuo sausainių kepimo iki nykštuko stebinčio, ar visi buvo geri.
„Mes puošiam ir namus, ir lauką puošiam. Kalėdinius sausainius kepėm, mažasis dar nelabai supranta, kas čia vyksta, nors kai mato ant eglutės lemputes, tai ir jam akys žiba. Stengiamės kalbėtis apie Kalėdas, turim tokį nykštuką po eglute pasisodinę.
Sakom didžiajam, kad stebi jis ir viską pasakys Kalėdų Seneliui, ar tu geras buvai. (juokiasi) Kalėdų Senelis laišką jam atsiuntė, stengiamės kiekvieną dieną kažkaip padaryti tą Kalėdų laukimą smagesnį, įvedinėt po mažą tradiciją, nes ir į darželį neina šiuo metu.
Tos šventės šiemet tokios uždaros ir nuotaika yra labai slegianti, bet bandom nepasiduot ir sukurti kuo daugiau tokių džiugių akimirkų kiekvieną dieną“, – apie kitokias nei įprastai šventes pasakoja Deimantė.
Per Kūčias pamiršta visus nesutarimus
Moteriai Kūčios yra bene svarbiausia metų šventė, jos metu pamiršta visus nesutarimus bei pykčius su artimaisiais ir tiesiog džiaugiasi buvimu kartu:
„Kad ir kas bebūtų, per Kūčias nesvarbu būdavo. Kartais su broliu ir susipykstam, iki švenčių nebendraujam, bet kai šventės ateina, atrodo viską nubrauki ir būtinai turi prie to vieno stalo susėsti.
Vienais metais susėdę pasidžiaugėme, kad galim susitikti visi kartu, kad tėvai kartu yra. Tas momentas, kad negalėsim susitikti ir apsikabinti yra tikrai slegiantis.“
Deimantei itin svarbūs ir namai, kuriuose ji užaugo, kur jos pačios žodžiais „kiekvienas kampas turi savo tradiciją“. Žinoma mama jautriai prisimena šeimos tradicijas, jos manymu, tai yra detalės, kurias dažnai priimdavome kaip savaime suprantamas, tačiau dabar be jų šventės bus visiškai kitokios:
„Pamenu, kaip tėtis parbėgdavo iš rūsio ir sakydavo: „Pažiūrėk per langą, dar man atrodo Kalėdų Senio pėdos liko sniege, jis man maišą padavė ir nubėgo, nes labai skubėjo.“ Galų gale to kalėdaičio laužymas kiekvienais metais.
Būdavo tėtis kiekvienam palinkėdavo kažko tiems metams, atrodo smulkmenos, bet kai jų negalėsim turėti šiais metais, jos tampa tokios svarbios ir atrodo jų taip trūks, kad tas karantinas turbūt leis įsivertinti tas kasdienybės smulkmenas, kurios atrodė savaime suprantamos ir jų šiais metais, jau, deja, nebus.“
