Paulius juokiasi, kad net nežino, kada atsirado jo meilė gyvūnams, nes ji buvo visada, kiek tik jis pats gali save prisiminti. „Buvau toks gamtos žmogus. Vos skruzdėlė ar kažkas – vis į namus tempdavau. Ir tas gyvūnų tempimas nuo mažens ir išaugo iki to, kad suaugęs tą patį darau. Neretai būna, kad iš darbo parsitempiu kokį gyvūną namo“, – juokiasi veterinaras.
Randa laiko padėti
Veterinaro gyvenimas yra ganėtinai įtemptas – jis keliasi 4 valandą ryto, tuomet keliauja į sporto salę, ruošia vaikus į mokyklą ir važiuoja į darbą. Darbe jis užsibūna iki 18-19 valandos, tačiau net ir turėdamas tokią įtemptą dienotvarkę apsidžiaugė gavęs pasiūlymą prisidėti prie „TV pagalbos“ komandos.
„Gavęs šitą pasiūlymą labai apsidžiaugiau, dėl to, kad galiu savo darbą parodyti viešojoje erdvėje ir pagelbėti dar daugiau gyvūnų. O tas laikas... Laiko aišku visą laiką nėra, bet bandai kažkaip viską susidėlioti, tuos visus darbus.
Aišku, aš keliuosi labai anksti ir labai vėlai einu miegoti, bet kol jaunas, kol leidžia sveikata, tol ir stengiuosi daug padėti, o su „TV pagalba“ aš galėjau ir galiu pagelbėti dar daug gyvūnų“, – pasakoja bene žymiausias veterinaras Lietuvoje.
Pradėjus dirbti laidoje, kameros tapo dažnu svečiu Pauliaus operacinėje. Jis teigia, kad jautėsi šiek tiek keistai, kai filmavo pirmąsias operacijas, tačiau dabar susikoncentravęs į operaciją jų net nepastebi.
„Žinokite, kai kameros stebi, tos pirmos operacijos gal buvo kažkiek keista, bet paskui kai pripranti, tai nebe. Neatrodo, kad kažkas tave filmuoja, nes būnu įsijautęs į operaciją ir stengiuosi padėti gyvūnui nereaguodamas į aplinkinius dirgiklius. Tikriausiai galėčiau operuoti ir ant stogo, nors aukščio labai bijau, bet nemanau, kad ta aukščio baimė man trukdytų gerai atlikti operaciją“, – juokiasi portalo tv3.lt pašnekovas.
Paskutinė viltis
Paulius pasakoja, kad „TV pagalba“ yra paskutinė viltis gyvūnų augintojams ir jie tikisi gauti geriausius rezultatus: neretai prieš ieškodami pagalbos televizijoje žmonės jau būna išbandę 5 ar net daugiau klinikų, tačiau gauti norimos pagalbos taip ir nepavyko.
„Tikrai ne vieną rimtą operaciją esame padarę ir ne vienam gyvūnui esame suteikia džiaugsmo dar gyventi. Kiti būna, kaip liaudiškai tariant, nurašę tą gyvūną. Pavyzdžiui, man atrodo, kad 12-13 metų šuo yra jaunas. Kai daugelis veterinarų ir pačių šeimininkų galvoja, kad 10-ies metų šuo jau yra senas.
Esame operavę ir 23-ejų metų šunį. Jūs įsivaizduokit, 23-ejų metų šunį žmogus dar nori operuoti. Jeigu po tos operacijos šuo dar atsigauna, tai kodėl gi ne, kodėl neprailginus jo gyvenimo. Kuo toliau, tuo ilgiau pradeda šunys gyventi, tai labai smagu“, – mintimis dalinasi veterinaras.
Šuo, sustabdęs eismą
„TV pagalbos“ komandai tenka daug keliauti – kartais ir daugiau nei 700 km per dieną. Paulius juokiasi, kad teko visą Lietuvą apkeliauti kelis kartus ir teigia, kad didžiąją dalį laiko ir užimdavo tokios kelionės. Tad nekeista, kad TV3 televizijos žiūrovai, įpratę matyti herojiškus Paulius poelgius, nepamatydavo visų situacijų užklupusių kelyje: komanda yra gelbėjusi ir laukinius žvėris po susidūrimų su automobiliais.
Labiausiai įsiminusi Pauliui situacija iškilo pakeliui į iškvietimo vietą. Į autostradą, tiesiai automobiliams po ratais, išbėgo mažytis šunelis. Į šuns gaudynes įsitraukė ir kiti eismo dalyviai.
„Mes sustojom autostradoje. Kadangi išlipom su kamerom, mums padėdamos, sunkiasvorės mašinos užtvėrė visą autostradą ir atrodo, tie žmonės, kurie buvo autostradoje, gaudė vieną mažą šuniuką, o visas eismas stovėjo. Vaizdas yra unikalus: sunkvežimiai stovi skersai užtvėrę kelią, o mes gaudome tą šuniuką mažą. Jį pavyko pagauti. Manau, jeigu ne mes važiavę pro šalį, tai to šuniuko tikrai nebūtų likę gyvo“, – įsimintiniausiu įvykiu dalinasi veterinaras.
Nėra „pabandome“, yra „darome“
Net ir sudėtingiausiose situacijose Paulius nepraranda pozityvumo. Jis tikina, kad taip įpratęs nuo mažumos – net ir beviltiškose situacijose, tiki, kad dar galima gyvūną išgelbėti.
„Turbūt toks yra gyvenimo kredo: „daryti viską, kas įmanoma, iki pat galo“. Bet tai darau visada su sveiku protu. Man svarbiausia, kad gyvūnas nejaustų skausmo ir kančių. Tokio žodžio „pabandom“ netgi nėra pas mane.
Darai, nes tiki, kad gali būti gerai. Prie kiekvieno atvejo, jeigu žinau, kad aš tikrai negaliu padėti ir gyvūnas kankinsis, tai, aišku, būna visko, priimam ir liūdniausius spendimus. Bet jeigu aš turiu bent 1%, kad tas gyvūnas išgyvens ir nesikankins, aš tą procentą išnaudosiu“, – apie savo pastangas gelbėti gyvūnus kalba „TV pagalbos“ žvaigždė.
Yra buvę atvejų, kai į Pauliaus veterinarijos kliniką šeimininkai atveža savo gyvūnus jau pasirengę juos užmigdyti, tačiau veterinaras įkalbinėja gyvūno šeimininkus neprarasti vilties ir pabandyti gyvūną išgelbėti. Ne kartą toks sprendimas pasiteisino – gyvūnas išgyveno. Po pirmosios tokios sėkmės, Paulius pajuto norą daryti viską, kad tik prailgintų augintinių gyvenimus, o ne priimti patį lengviausią sprendimą ir užmigdyti gyvūną.
Tačiau vieną kartą veterinarui teko priimti ir ypač skaudų sprendimą – užmigdyti savo 18 metų šeimoje gyvenusį šunį. Tuomet šuo sirgo liga, kurios neįmanoma išgydyti, o gyvenimas su ja keltų augintiniui dideles kančias.
Meilė gyvūnams tik stiprėja
Praėjusios Kalėdos Pauliaus šeimoje buvo ypatingos – po ilgų ieškojimų jų namus papildė Shiba Inu veislės šuo vardu Sumi. Tai nedidelis, savo kailio spalva šiek tiek lapę primenantis šuniukas. Šeima labai myli mažąją augintinę ir visai neseniai dėl jos ligos netgi nutraukė savo atostogas.
„Ne per seniausiai turėjome rimtą ligą: susirgome nuo erkės įkandimo. Aš pats išsiaiškinau tik po kokios paros – padariau visus įmanomus tyrimus, nes simptomai buvo nekasdieniški.
Tiesiog nuvažiavome prie jūros, susirgo šuo ir, aišku, seniau niekas nebūtų taip darę, bet buvo mesti visi poilsiai, visos jūros ir važiavome namo aiškintis gyvūno problemos. Sakau, dabar žmonės taip myli tuos gyvūnus, kad gražu žiūrėti. Anksčiau nedažnas važiuotų namo, nes jų šuniukas sunegalavo“, – su šypsena pasakoja veterinaras.
Be šio šuns Pauliaus šeimos namuose auga dar dvi katės. Jos skiriasi, kaip diena ir naktis. Viena – kitų žmonių išmesta ir Pauliaus priglausta juodai balta, mišri katė, kuriai yra jau 13 metų. O kitas katinas – sfinksas: visiškai plikas.
Paulius juokiasi, kad jie išoriškai visiškai nesiderina tarpusavyje, bet šeimos akyse jie netgi labai derinasi.
Šeimos namuose gyvūnų niekada netrūksta – dažnai Pauliui tenka į namus parsivežti ir klinikose gydomus gyvūnus. Tad jo sūnūs Giedrius ir Emilis neišvengiamai mato didžiąją tėčio darbo dalį. Pasak Pauliaus, sunku nuspėti ar vaikai norės sekti jo pėdomis, tačiau jis užtikrina, kad nevers jų rinktis veterinarijos.
„Kaip bus ateityje niekas nežino, bet reikia daryti savo darbą iki galo ir jeigu jie sugalvos būti, tai aš tikrai padėsiu ir papasakosiu, bet nebūsiu iš tų tėvų, kurie verčia arba kreipia į tą pusę.
Savo darbe tu būsi geriausias tik tuo atveju, jeigu viską darysi su malonumu, o jeigu tėvai ar kažkas kreips į vieną pusę ir sakys, kad va dabar tu būsi tuo, nemanau, kad bus gerai. Tas noras turi atsirasti pats. Bet jie domisi: vienas labai, kitas šiek tiek mažiau, bet matysim kas čia bus“, – pokalbį užbaigia „TV pagalboje“ dirbantis veterinaras.
