Nėra pasaulyje tokios vietos, kuri būtų taip toli nuo jūros. Tuvos sostinėje, Kyzil, stovi monumentas, žymintis, jog Tuva ‒ Azijos centras. Tai kraštas, glūdintis sunkiai peržengiamoje Altajaus ‒ Sajano kalnų apsuptyje, į šiaurę nuo Mongolijos, priklausantis dabartinei Rusijos autonominei respublikai. Patys tuviai, pasakodami apie savo kraštą, liudija, jog jų žemė, tradicijos šiandien yra tokios pat, kaip ir prieš dešimtis tūkstančių metų, o jų kraštas savyje slepia žmogaus, dvasių ir gamtos paslaptis, kurios, deja, ne kiekvienam pažintinos.
Vienas amerikiečių keliautojas savo patirtį Tuvoje apibūdino taip: „Tu niekada nežinai, kokį kraštovaizdį sutiksi ir ką patirsi kitą akimirką. Pjūčiai ir emocijos intensyviai keičia vienas kitą, kai tik atsistoji prieš šio krašto laukinę gamtą, nepakartojamas spalvas ir amžių senumo tradicijas žmonių, kurie yra tokie skirtingi nuo mūsų".
Tuva dėl savo geografinės padėties ilgą laiką buvo izoliuota ir sunkiai prieinama likusiam pasauliui. Dėl šios tūkstanmetės atskirties, tuvių kultūra išlaikė pirmaprades savo formas: šamanizmą, ritualinius šokius bei muziką.
Tuva pasauliui tapo žinoma dėl savo dainų, o tiksliau ‒ specifinio gerklinio dainavimo, kuris yra ne tik ritualinių apeigų dalis, bet ir ištikima Tuvos klajoklio ‒ piemens draugė. Tuviai pasakoja, jog piemuo, ilsėdamasis nuo avių ganymo, būdamas toli nuo savo jurtos, užtraukią dainą. Ši daina, dėl jos specifinio atlikimo, gali nuaidėti labai toli ‒ taip piemuo siunčia linkėjimus savo namiškiams, esantiems labai toli nuo avių ganymo plotų. Šis dainavimas pasižymi tuo, jog dainuojama varijuojant skirtingais garsais, išgaunamais vokalą maišant su oru, atkeliaujančiu iš plaučių, bei lūpomis formuojant melodiją. Toks klajoklių dainavimas gali skambėti kaip fleita, švilpukas ar paukščio giesmė. Daugeliu atveju, dainai akomponuojama tradiciniais instrumentais, pavyzdžiui: igil ‒ tuviečių bei mongolų liaudies instrumentais, khomus ‒ Tuvos žydų arfa, doshpulur ‒ liaudiška liutnia ar dünggür ‒ šamanų būgnu.
Toks gerklinis dainavimas atnešė populiarumą, tokioms tuvių grupėms kaip Hunn Huur Tu.
9 dešimtmečio pradžioje, Paul Pena, aklas amerikietis,atliekantis bliuzo muziką, išgirdo Rusijos radijo laidą, kurios metu buvo transliuojamos dainos, atliekamos gerklinio dainavimo metodu. Šis muzikantas, galintis didžiuotis didžiule savo muzikine patirtimi, (jam yra tekę groti su tokiomis pasaulinio garso žvaigždėmis, kaip T‒Bone Walker, B.B. King, Bonnie Rait), niekada nebuvo girdėjęs nieko panašaus. Paul Pena, pakerėtas tuvių gerklinio dainavimo, nedelsiant surengė ekspediciją į pasauliui dar mažai pažintą Tuvos žemę. 1995m. jis tapo pirmuoju bliuzo atlikėju Amerikoje, kuris uždainavo gerklinio dainavimo metodu. Po to garsas apie unikalią Tuvių kultūrą ir ypatingą gerklinio dainavimo stilių pasklido po visą pasaulį.
Mums belieka pasidžiaugti, kad balandžio pradžioje Vilniuje ir Kaune galėsime išgirsti garsiuosius „Hunn Hurr Tu“, kurių pavadinimas tuvių kalba reiškia „Saulės spinduliai“ arba „Saulės propeleriai“. Ši muzika Lietuvos klausytoją gali nunešti į tolimąją Tuvą ir atskleisti šio krašto paslaptis. Nuo pat pradžių muzikantų kūrybą sudarė tradicinės stepių gyventojų, tuviečių liaudies dainos, kuriose apdainuojami gimtosios stepės arkliai bei romantiškas klajoklių gyvenimas. Bėgant laikui keitėsi grupės sudėtis, tačiau visada išliko sintezė tarp tradicinės folkloro ir moderniosios muzikos. Pastaruoju metu grupė sėkmingai eksperimentuoja vakarietiškais instrumentais ir netgi elektronine muzika.
Grupės „Huun Huur Tu“ koncertai Lietuvoje ‒ galimybė Lietuvos klausytojui prisiliesti prie tolimosios Tuvos kultūros. Vienas keliautojas apie Tuvą bylojo: „Tuva ‒ nepaprastas žemės kraštas. Tai žemė, kurioje nustoja galiojęs laikas... Laikas Tuvoje negali būti aprašytas valandomis, savaitėmis, mėnesiais: pabūti Tuvoje, reiškia, pamiršti visas iki tol buvusias patirtis, kasdienio gyvenimo šurmulį, atsiverti gamtai bei senovinės tradicijoms. Pabuvęs Tuvoje niekada nebegrįši toks pat“. „Huun Huur Tu“ vizitas Lietuvoje mums siūlo jų muzikoje išgirsti gaivaus vėjo gūsį, bekraštes stepes, jurtas, pažinti kultūrą, kurioje persipina šamanizmas ir budizmas, išgirsti stepėmis šuoliuojančius žirgus.
