• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gilėjant Europos recesijai, turtingiausias pasaulio žmogus Carlosas Slimas turi keletą patariamųjų žodžių pasaulio politiniams lyderiams, rašo „Forbes“. Jūs elgiatės neteisingai, sako C. Slimas, Meksikos verslininkas, kuris per beveik penkis dešimtmečius susikrovė 69 mlrd. JAV dolerių vertės turtą, mano, jog pasaulio vyriausybės turėtų liautis mažinusios biudžeto deficitus, aukodamos išlaidas švietimui.

REKLAMA
REKLAMA

„Aš esu labai susirūpinęs dėl viso pasaulio. Manau, jog sprendimai, į kuriuos žvelgia politiniai lyderiai yra neteisingi sprendimai, – sako C. Slimas. – Jie neieško kitokio kelio problemoms spręsti.“

REKLAMA

C. Slimo verslo imperijoje dominuoja telekomunikacijos, tačiau joje taip pat galima rasti kasyklas, infrastruktūros, mažmeninės prekybosir finansų sektorius bei sunkiosios pramonės įmonių. Jo didžioji sėkmė prasidėjo 1990 metais nuo 1,76 mlrd. vertės Meksikos valstybinės telefonų kompanijos „Telmex“ privatizacijos. Praėjusiais metais „Telmex“ išsiplėtė ir prisijungė prie „América Móvil“. Šiuo metu C. Slimui priklauso 43 proc. Pietų Amerikoje veikiančios kompanijos akcijų, kurios vertinamos 39 mlrd. JAV dolerių – daugiau nei pusė viso milijardieriaus turto.

REKLAMA
REKLAMA

Turint omenyje meksikiečio sėkmės istoriją, nenuostabu, jog pirmiausia C. Slimas vargstančioms Europos ekonomikoms siūlo privatizuoti valstybinį turtą.

„Pakalbėkime apie Ispaniją. Ji turi daug greitkelių ir jie visi yra nemokami, – sako C. Slimas. – Ispanai turėtų apmokestinti kelius ir perduoti juos privačiam sektoriui.“

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Iš greitkelių pardavimų uždirbti pinigai leistų vyriausybėms išvengti didelių socialinių programų finansavimo apkarpymų, aiškina C. Slimas.

Bedarbystę taip pat reikia spręsti. „Problema, jog žmonės neturi darbų ir vilties“, – teigia C. Slimas ir nesutinka, jog darbo vietų kūrimas reikalauja daug laiko. „Kai kurios investicijos sukuria daug darbų, o kai kurios ne.“ Jo patarimas: investuoti į mažo ir vidutinio dydžio verslus, kurie ir yra darbo kūrimo varikliai. Daug darbo vietų sukuria tokios industrijos kaip turizmas, sveikatos apsauga, švietimas ir pramogų sektorius.

REKLAMA

Kalbant apie JAV, C. Slimas įžvelgia geresnio bankų reguliavimo poreikį, įskaitant reikalavimą, jog rizikingi sandoriai būtų surašomi į finansinių institucijų apskaitą. Jis primena, jog 1965 metais įkūrė finansinę grupę „Inbursa“. Pradžioje buvusi tik biržos maklerio įmone, „Inbursa“ dabar apima ir banko ir draudimo kompanijas, o jos vertė siekia 14 mlrd. JAV dolerių.

REKLAMA

„Mes augome 47 metus. Nė karto nesame patyrę nuostolių, net blogiausiais mūsų šalies laikais“, – giriasi C. Slimas pabrėždamas, jog „Inbursa“ niekada neprireikė vyriausybės pagalbos. „Mes siekiame ne dydžio. Mes siekiame kokybės,“– teigia milijardierius.

C. Slimas kartu su didėjančiais savo turtais jaučia ir augančią atsakomybę bei stengiasi padėti tiek savo šaliai, tiek kitoms šalims.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Jo didžiausias tikslas yra kova su skurdu. Bet šios kovos priežastys – neįprastos. „Tai yra naudinga ekonomiškai, nors praeityje, tai būdavo susiję su morale ir etika, – racionalaus kapitalisto logiką demonstruoja C. Slimas. – Išstumti vargšus žmones iš skurdo ir įlieti juos į modernią ekonomiką yra labai naudinga pačiai ekonomikai, šaliai, visuomenei ir verslui. Tai pati geriausia investicija.“

REKLAMA

Kovoti su skurdu, pasak telekomunikacijų magnato, turėtų ne vyriausybė. „Aš manau, jog verslininkai turi daugiau patirties išteklių valdyme, mes galime lengviau išspręsti problemas negu politikai, mes turime kitokių požiūrių. Jie galvoja apie rinkimus, jie galvoja apie populiarumą, – sako C. Slimas. – Aš nemanau, jog reiktų dalinti pinigus siekiant asmeninio populiarumo.“

C. Slimas skeptiškai žiūri į tradicinę labdarą. „Aš esu įsitikinęs, jog privatus sektorius turi teikti paramą, ne pinigus, todėl, kad labdara per šimtmečius nesugebėjo išspręsti skurdo problemos.“ Jo teigimu, geriausias kelias kovoje su skurdu – pasitelkti skaitmenines švietimo technologijas ir taip „kurti žmogiškąjį kapitalą“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų