Šiemet pelningai veikė 11 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolį patyrė 2 rinkos dalyviai, pranešė Lietuvos bankas.
„Itin mažų palūkanų normų aplinka šiemet pirmaisiais mėnesiais bankų sektoriui tapo palankesnė, jis gavo daugiau nei dešimtadaliu didesnes grynųjų palūkanų pajamas nei pernai tuo pačiu laikotarpiu. Dėl anksčiau sumažėjusių paskolų palūkanų bankai kelis buvusius ketvirčius patyrė didesnį nuostolį, nei turėjo naudos iš klientų indėlių, atpigusių dėl žemų palūkanų. Tačiau nuo 2015 metų vidurio sparčiau didėjantis bankų paskolų portfelis paskatino juos „įdarbinti“ daugiau laisvų lėšų, tai leido sumažinti palūkanų pajamų smukimą“, – pranešime sakė Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktorius Vytautas Valvonis.
Bankų sektoriaus grynosios palūkanų pajamos šiemet, palyginti su pirmuoju 2015-ųjų ketvirčiu, išaugo 10,4 proc. iki 97,2 mln. eurų ir sudarė 61,4 proc. bankų visų veiklos pajamų (pernai sausį-kovą – 58,8 proc.). Grynųjų palūkanų suma gerokai padidėjo, nors palūkanų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį sumažėjo 2 proc. iki 119,5 mln. eurų, bet palūkanų išlaidos smuko daugiau nei trečdaliu iki 22 mln. eurų.
Grynosios paslaugų ir komisinių pajamos šiemet padidėjo 4,4 proc. iki 40,7 mln. eurų, tuo metu bankų sektoriaus administracinės išlaidos sumenko 7,5 proc. iki 72 mln. eurų. Paskolų ir gautinų sumų vertės sumažėjimas šiemet siekė 11,4 mln. eurų - 4,2 karto daugiau nei pernai sausį-kovą (2,7 mln. eurų).
Bendras bankų turtas šių metų kovo pabaigoje buvo 23,476 mlrd. eurų - 0,2 proc. daugiau nei 2015-ųjų pabaigoje ir 3,8 proc. daugiau nei praėjusių metų kovo pabaigoje. Didžiąją turto dalį sudarantis bankų paskolų portfelis per tris šių metų mėnesius išaugo 3,7 proc. iki 16,956 mlrd. eurų.
Ne finansų bendrovėms suteiktų paskolų portfelis šiemet padidėjo 3,2 proc. iki 7,99 mlrd. eurų, gyventojams - 0,7 proc. iki 7,594 mlrd. eurų, iš jų paskolos būstui įsigyti - 1 proc. iki 6,086 mlrd. eurų.
Bankuose laikomų indėlių suma per pirmąjį šių metų ketvirtį sumenko 2,3 proc. ir kovo pabaigoje buvo 16,7 mlrd. eurų. Ne finansų bendrovių indėlių suma smuktelėjo 0,3 proc. iki 5,165 mlrd. eurų, gyventojų - 2,7 proc. iki 10,143 mlrd. eurų.
Analitikų nuomone, praėjusių metų pabaigoje dalis atsiradusių pinigų, kurie gali būti siejami su tuo, kad kai kurie darbdaviai su darbuotojais atsiskaitė prieš metų pabaigą ir su metų pabaigoje gautomis darbuotojų premijomis, 2016-ųjų pradžioje buvo skirti vartojimui ar dėl kitų priežasčių buvo atsiimti iš bankų.
Kovo pabaigoje visi Lietuvoje veikiantys bankai vykdė tiek minimalų bendrojo kapitalo pakankamumo reikalavimą, tiek kapitalo apsaugos rezervo reikalavimą.
„Nors bankų sistemos kapitalo būklė yra gera, tačiau kai kuriems bankams kapitalo stiprinimas yra aktualus. Lietuviškos kilmės kapitalo bankams būdingi mažesni kapitalo pakankamumo rodikliai, o patronuojančiuosius bankus Šiaurės šalyse turintys bankai turi didesnes kapitalo atsargas nei nustatyti minimalūs reikalavimai“, - teigė V.Valvonis.
Taigi, pasak jo, susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, Lietuvos kilmės kapitalo bankams būtų sunkiau greitai ir nebrangiai gauti papildomo kapitalo finansų rinkoje.
„Todėl daug dėmesio skiriame bankų prisiimamai rizikai vertinti, be to, vyksta dialogas su bankais, siekiant užtikrinti adekvačią bankų sistemos kapitalizaciją“, – tvirtino V.Valvonis.
Bendras bankų kapitalo pakankamumo rodiklis balandžio 1 dieną buvo 20,2 proc. - 4,6 punkto mažiau nei sausio pradžioje. Lietuvos banko teigimu, tokį kapitalo pakankamumo rodiklio mažėjimą daugiausia lėmė „Swedbank“ sprendimas mažinti savo kapitalą išmokėdamas dividendus patronuojančiajam bankui.
