Per šią didelę demokratijos šalininkų demonstraciją Jenikapio aikštė virto raudonos ir baltos spalvos Turkijos vėliavų jūra, o daugelis dalyvių ant buvo užsirišę galvos raiščius su R.T.Erdogano vardu.
„Pergalė priklauso demokratijai, aikštė priklauso liaudžiai“, – skelbė vienas plakatas.
R.T.Erdoganas prisidėjo prie didžiulės demonstracijos „Demokratija ir kankiniai“, organizuotos pagrindinės opozicinės Respublikonų liaudies partijos (CHP) lyderio Kemalio Kilicdaroglu ir Nacionalistų judėjimo partijos (MHP) lyderio Devleto Bahceli.
Vyriausybę palaikanti žiniasklaida nurodė, kad tame mitinge dalyvavo mažiausiai 3 mln. žmonių, o tvarką prižiūrėjo 15 tūkst. policininkų.
Vienas aukšto rango vyriausybės pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo, sakė, kad aikštėje ir aplink ją buvo susirinkę apie 5 mln. žmonių.
Sakydamas baigiamąją kalbą, prezidentas aiškino, kad judėjimas, vadovaujamas Jungtinėse Valstijose gyvenančio dvasininko Fethullah Guleno ir kaltinamas Ankaros dėl liepos nepavykusio 15-osios pučo, „brangiai sumokės už savo darbus“.
Pasak jo, politinės partijos gerbs liaudies valią, jeigu visuomenė pasisakytų už mirties bausmės sugrąžinimą. „Jeigu tauta priims tokį sprendimą (ir palaikys mirties bausmę), tikiu, kad politinės partijos paklus šiam sprendimui“, – R.T.Erdoganas sakė per vienybės mitingą Jenikapio aikštėje daug turistų pritraukiančiame Sultanachmeto rajone.
„Būtent Turkijos parlamentas spręs (dėl mirties bausmės), atsižvelgdamas į tautos suverenumą... Iš anksto skelbiu, kad palaikysiu parlamento priimtą sprendimą“, – pridūrė prezidentas.
Panašūs ankstesni R.T.Erdogano pareiškimai sukėlė susirūpinimą Europos Sąjungos narėms.
Turkija atsisakė mirties bausmės 2004 metais, stengdamasi įstoti į ES.
„Solidarumo kelias“
Tačiau R.T.Erdoganas atmetė kritiką, sakydamas, kad mirties bausmė tebetaikoma Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir Kinijoje.
Kai ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo vadas generolas Hulusi Akaras, kuris per perversmą buvo trumpai pagrobtas, netikėtai pasakė kalbą, minia jį liaupsino kaip didvyrį, bet vėliau kiti mitingo dalyviai jį pertraukė, reikalaudami mirties bausmės.
Po nesėkmingo pučo, per kurį žuvo mažiausiai 273 žmonės, įskaitant 34 perversmininkus, R.T.Erdogano Teisingumo ir plėtros partijos (AKP) sekėjai kiekvieną vakarą išeidavo į gatves.
Šios demonstracijos vyko ne vien Stambule ir sostinėje Ankaroje. Tūkstančiai žmonių rengdavo mitingus ir eitynes populiariame vakariniame Izmyro, pietiniame Antalijos mieste, taip pat Dijarbakyre neramiame pietrytiniame regione.
Per savo kalbą R.T.Erdoganas žadėjo, kad „solidarumo kelias“, susikūręs po sužlugdyto pučo, bus tęsiamas.
Nors prokurdiška Liaudies demokratų partija (HDP) nebuvo pakviesta, R.T.Erdoganas, K.Kilicdaroglu ir D.Bahceli sudarė vieningą frontą prieš perversmininkus ir gyrė Turkijos liaudį.
K.Kilicdaroglu, kuris iš pradžių sakė nedalyvausiantis mitinge, pabrėžė, kad pastarasis pučas buvo ypač reikšmingas įvykis Turkijos politikos ir demokratijos istorijoje.
Visgi jis pabrėžė, kad visi politikai turi „išmokti šių pragaištingų įvykių pamoką“.
„Politikai turėtų būti atriboti nuo mečečių, kareivinių, teismų“, – sakė CHP vadovas.
Nors R.T.Erdoganas nori, kad Turkija taptų prezidentine valstybe, K.Kilicdaroglu pareiškė, kad reikėtų stiprinti parlamentinę sistemą.
Jis taip pat gyrė perversmo įvykius nušvietusią „nepriklausomą žiniasklaidą“, be kurios „galbūt niekas nebūtų išėjęs į gatves“.
MHP lyderis D.Bahceli gyrė Turkijos žmones, nepabūgusius sukilusių karių kulkų, ėjusius prieš ginkluotus perversmininkus, „tarsi vaikštinėtų rožių sode“, ir gynusius šalies garbę.
Jis pridūrė, kad liaudies sambūris Jenikapio aikštėje žymi naujo Turkijos politikos tarpsnio pradžią.
„Didžiulio masto susidorojimas“
Minioje buvo įvairių politinių krypčių šalininkų.
Mitingo dalyvė Aynur, apsigobusi musulmoniška skara ir užsidėjusi skrybėlaitę su Turkijos vėliavos atvaizdu, išreiškė viltį, kad politinės partijos išliks vieningos po šios demonstracijos.
„Visos partijos susivienijo – tokio vaizdo jau seniai nebuvome matę. Jeigu Dievas panorės, ši vienybė truks amžinai“, – sakė ši AKP šalininkė, kuri anksčiau tai pat yra balsavusi už opozicinę CHP.
45 metų Osmanas Koras sakė atėjęs į Jenikapį vien dėl K.Kilicdaroglu. „Esu CHP rinkėjas ir kairiojo sparno principų šalininkas. Mūsų lyderis čia, todėl ir atėjom ir mes“, – aiškino vyras.
Turkija apkaltino F.Guleną inicijavus mėginimą įvykdyti perversmą, kuriam vadovavo maištaujanti kariuomenės grupė.
Pensilvanijoje uždarai gyvenantis F.Gulenas tuos kaltinimus neigia.
R.T.Erdoganas po pučo atsakė didelio masto valymais, šalindamas ir suiminėdamas numanomus sąmokslininkus.
Daugiau kaip 60 tūkst. kariškių, teismų pareigūnų, valstybės tarnautojų ir švietimo darbuotojų buvo atleisti, areštuoti arba atsidūrė tyrimų akiratyje dėl įtariamų ryšių su F.Guleno judėjimu.
