Štai taip atrodė istorinė naktis prieš metus Turkijoje – gyventojams ji tapo kruviniausia. Per nesėkmingą karinį perversmą žuvo pustrečio šimto žmonių, tūkstančiai buvo sužeisti. Tačiau sukilusios dalies kariuomenės mėginimas nužudyti Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą baigėsi šnipštu – perversmo organizatorius didmiesčiuose sugebėjo nuginkluoti minios paprastų žmonių.
Dabar, praėjus metams nuo šių įvykių, Turkijos valdžia pradėjo atpildą – teatrališką perversmo organizatorių teismą. Tiesa, pagrindinio kaltinamojo, Jungtinėse Valstijose gyvenančio šventiko Fethulu Gulleno nėra.
Šiai bylai nagrinėti lyg spektakliui scena pastatyti nauji teismo rūmai. Į juos vedami pirmieji prieš teismą stosiantys asmenys lyg tyčia turi pro mirties bausmės jiems reikalaujančią minią. Įsiaudrinusius Erdogano gynėjus policijai net tenka raminti. Šie reikalauja sukilėliams kartuvių.
Dėl bandymo nuversti Erdogano valdžią už grotų teismo iš viso laukia beveik pusė tūkstančio asmenų. Tarp jų generolai, karo pilotai ir kiti aukšto rango karininkai. Dėmesio vertas ir pats kaltinamasis aktas: jį sudaro net 6 tūkstančiai puslapių, kuriuose – ir mėginimas nužudyti prezidentą, surengti perversmą, ir kiti rimčiausi konstituciniai pažeidimai.
Ir nors byla dar pradedama nagrinėti, teisiamųjų šansai menki. Mat valdžią šalyje po referendumo dar dvylikai metų kone užsitikrinęs Turkijos prezidentas Erdoganas jau ne kartą žadėjo grąžinti mirties bausmę. Tiesa, iki šiol šio žingsnio Turkijos lyderis imtis nedrįsta, mat bijosi Briuselio. Mirties bausmę Turkija panaikino dar prieš tryliką metų, siekdama narystės Europos Sąjungoje.
Tad jos grąžinimas reikštų, kad derybos dėl to nutrūktų. Beje, nepavykęs perversmas šiandien atsirūgsta ne tik kaltinamiesiems, bet ir paprastiems žmonėms – nepriklausomos žiniasklaidos nebeliko, uždaryta šimtai nevyriausybinių organizacijų, per 100 tūkstančių viešojo sektoriaus darbuotojų tapo bedarbiais, dešimtims tūkstančių žmonių pateikti įvairūs įtarimai prisidėjus prie perversmo.
Plačiau apie TV3 reportaže
