Turkija po dešimties metų ramybės, rodos, vėl žingsniuoja politinio perversmo link. Artėjant laikui, kai bus sprendžiama šalį valdančios Teisingumo ir vystymosi (AK) partijos ateitis, vis dažniau prabylama apie galimą svajonių tapti Europos Sąjungos nare pabaigą.
Turkijos Respublika įkurta 1923 m. vadovaujant Mustafai Kemaliui Atatiurkui. Jis reformavo šalį ir padarė ją pasaulietine bei į Vakarus orientuota respublika.
Dar nuo tų laikų islamistiniai judėjimai ir partijos yra vertinami daugiausiai neigiamai. Musulmoniškųjų partijų atėjimas į valdžią iki šiol visuomet pasibaigdavo perversmais, paskutinis iš jų buvo prieš dešimt metų.
Šiuo metu šalį valdančios partijos „Teisingumas ir plėtra“ šaknys - dabar uždraustoje Islamo partijoje. Nors jos vadovai atkakliai teigia atsisakę radikalizmo ir esantys centro dešinioji partija, tiek visuomenė, tiek analitikai dar negali išsiaiškinti, kokie principai - pasaulietiškumo ar islamo - jai artimesni.
Nuo pat pirmų darbo dienų ši partija buvo akylai stebima sekuliarių politikų, remiamų ginkluotųjų Turkijos pajėgų, ir neilgai trukus įsivėlė į gilius konfliktus su pasaulietišku Turkijos elitu.
Didžiausius nesutarimus sukėlė hidžabų dėvėjimo universitetuose klausimas. Konstitucinis Teismas kaip tik dabar nagrinėja pagrindinės opozicijos partijos skundą, kad valdančiosios partijos sprendimas papildyti Konstituciją straipsniu, leidžiančiu merginoms universitete dėvėti hidžabus, yra neteisėtas.
Šiuos konfliktus karūnavo vyriausiasis Turkijos valstybės prokuroro kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu uždrausti AK partiją, nes ši „tikslingai bando pasaulietinę valstybę paversti islamiška“.
Akivaizdu, kad AK partijos, kurios nariais yra šalies prezidentas Abdullah Gulas ir šalies premjeras Recepas Tayyipas Erdoganas, uždraudimas sukeltų krizę Turkijoje.
Visų pirma tai reikštų pirmalaikius rinkimus ir bent jau laikiną nestabilumą šalyje. Tačiau tai daug labiau atsilieptų Turkijos tarptautiniams santykiams, pirmiausiai siekiui tapti ES nare.
Ir nors ES tiesiogiai negali kištis į Turkijos vidaus politiką, manoma, kad derybos dėl narystės jei ne nutrūks, tai bent jau nebebus tokios sklandžios kaip ligi šiol.
Tai patvirtina ir kovo pabaigoje Europos Parlamento socialistų grupės viceprezidento Jano Marinuso Wiersmos išreikštas susirūpinimas dėl AK partijai iškeltos bylos.
Pasak jo, AK partija padarė daugiau nei bet kuri kita partija Turkijos istorijoje, kad atvestų šalį arčiau Europos ir „šis sprendimas turės paralyžiuojantį poveikį Turkijos politinei scenai, kels grėsmę reformų darbotvarkei ir santykiams su ES“.
Savo susirūpinimą esama padėtimi išreiškė ir Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso, balandžio 10-11 dienomis viešėjęs Turkijoje. Pasak jo, „tai yra nenormalu stabilioje demokratinėje valstybėje, kad daugumos Turkijos gyventojų išrinkta partija yra įtraukta į tokį tyrimą“.
