Vyriausybės laikraštyje paskelbta, kad dėl įtariamų ryšių su teroristinėmis organizacijomis ir grupėmis, „veikiančiomis prieš nacionalinį saugumą“, atleidžiami 18 632 žmonės, įskaitant 8 998 policininkus.
Taip pat atleisti 3 077 armijos kariai, 1 949 oro pajėgų nariai, 1 126 karinio jūrų laivyno jūrininkai. Atleisti dar 1 052 tarnautojai iš Teisingumo ministerijos ir su ja susijusių institucijų, 649 žmonės iš žandarmerijos ir 192 iš pakrančių apsaugos tarnybos.
Valdžia taip pat atleido 199 mokslininkus, o 148 valstybės tarnautojai iš karinių pajėgų ir ministerijų buvo sugrąžinti į darbą. Turkijoje nuo pat nesėkmingo 2016 metų liepos bandymo įvykdyti valstybės perversmą ir nuversti prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą galioja nepaprastoji padėtis.
Turkijos žiniasklaida minimą įsakymą vadina paskutiniu, o pareigūnai užsimena, kad nepaprastoji padėtis gali būti atšaukta jau pirmadienį. Nepaprastoji padėtis buvo pratęsta septynis kartus, o dabartinis jos periodas oficialiai turi baigtis liepos 19-ąją.
Anksčiau buvo atleista daugiau kaip 110 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų, o dar dešimčių tūkstančių įgaliojimai buvo sustabdyti. Tokias Ankaros priemones kritikavo jos sąjungininkės Vakaruose.
Turkija bandymo įvykdyti perversmą surežisavimu kaltina JAV gyvenantį musulmonų dvasininką Fethullah Guleną. Dauguma atleistų tarnautojų yra kaltinami ryšiais su F. Gulenu.
Vyriausybė šio dvasininko judėjimą vadina „Fethullah teroristine organizacija“. F. Gulenas kategoriškai neigia bet kokias sąsajas su perversmu ir tvirtina, kad jo judėjimas yra taiki organizacija.
Šio sekmadienio įsakymu buvo uždaryta 12 asociacijų visoje šalyje, trys laikraščiai ir viena televizijos stotis.
Žmogaus teisių gynėjai, tarp jų organizacija „Amnesty International“, tokį valymą vadina savavališku, bet Turkija sako, kad tai būtinos priemonės likviduojant su F. Guleno judėjimo infiltraciją į valstybės institucijas.
Anksčiau šiais metais vyriausybė paskelbė, kad dėl įtariamų ryšių su F. Gulenu buvo areštuota daugiau kaip 77 tūkst. žmonių.
