Pirmą kartą per pastaruosius 15 metų kaimo turizmo sodybų skaičius Lietuvoje pradėjo mažėti. Pastarieji dveji metai buvo itin sudėtingi – poilsiautojų piniginės plonėjo, o sodybų savininkams vis sunkiau sekėsi rasti darbuotojų. Nuostolių pridaro ir chuliganiškai besielgiantys svečiai.
Rinka iš lėto atgyja
Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. kaimo turizmo sodybose apsistojo 260 tūkst. poilsiautojų, arba 3 proc. daugiau nei 2011 m., kai šis turizmo sektorius pritraukė 252 tūkst. žmonių. Tiesa, palyginti su 2010 m., pakilimas akivaizdus, nes tada kaimo turizmo sektorius išgyveno vieną giliausių krizių, tada sodybose apsilankė tik 227 tūkst. klientų.
„Pernai prognozavome kilimą iki 5 proc., todėl pakilimas iki 3 proc. šiek tiek suneramino, ypač užsitęsusią šių metų žiemą, kai sodybose nebuvo daug turistų“, – pasakojo Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) prezidentas Linas Žabaliūnas. Vis dėlto atšilus orams situacija pagerėjo: klientai kaimo turizmo sodybų šeimininkus užvertė užsakymais. „Ypač svarbu, kad pagaliau atsirado ir įmonių užsakymų grupėms. Žinia, jos dėl globalios ekonominės krizės 4–5 metus stipriai apribojo savo apetitą“, – teigė L.Žabaliūnas.
Nerimauti sodybų savininkus vertė ir statistika. Pirmą kartą šio sektoriaus istorijoje pernai sumažėjo kaimo turizmo sodybų skaičius. Statistikos departamento duomenimis, 2012 m. šalyje buvo 605 sodybos, kai 2011-aisiais – dešimčia daugiau.
Nakvynės kainų didinti neskuba
LKTA vadovas L.Žabaliūnas poilsiautojus ramina, kad nakvynės kainos kaimo turizmo sodybose šiemet neturėtų didėti. „Vidutinė nakvynės kaina nekinta nuo 2007 m., todėl ir šiemet prognozuojame, kad ši kaina nesikeis – bus vidutiniškai 30–50 Lt už naktį“, – sakė L.Žabaliūnas. Kita vertus, jis pabrėžė, kad sodybų išlaikymo išlaidos savininkams „auga nežmoniškais tempais, bet dėl to nakvynė neturėtų brangti“.
Vytis Štelbys kartu su žmona Sandra rūpinasi Molėtų rajone įkūrta kaimo turizmo sodyba „Kliukai“. Jis prisipažino, kad sodybų savininkams 2011–2012 metai buvo gana sunkūs. „Svečių buvo, bet pajamų gavome mažiau. Per krizę poilsiautojų mokumas smarkiai krito, todėl kartais dirbome pigiau nei už savikainą“, – sakė V.Štelbys.
Tai praėjusią savaitę Vitos ir Arūno Sujetų sodyboje „Vitrūna“ (Lazdijų r.) vykusiame susirinkime esą parvirtino ir beveik visi Molėtų rajono kaimo turizmo sodybų savininkai, nors šis rajonas garsėja ne tik gražiu kraštovaizdžiu, ežerais, bet ir puikiai įrengtomis sodybomis, jų infrastruktūra. „Viliamės, kad šie metai bus geresni, nes jau gegužę pajutome turistų antplūdį“, – teigė V.Štelbys. Birželį sodybų savininkai dar turi šiek tiek laisvų vietų, bet liepos savaitgaliams visos vietos jau rezervuotos.
Gelbsti įvairios paslaugos
Ne tik V.Štelbys, bet ir kitų sodybų šeimininkai pasakojo, kad kaimo turizmo verslas – šeimos verslas. Iš jo nederėtų tikėtis žaibiškos investicijų grąžos. „Vitrūnos“ sodybą V. ir A. Sujetai puoselėja jau 15 metų. „Ką pavyko uždirbti sunkiu darbu, viską investavome. Tai – šeimos verslas, nes samdytas žmogus neįdės tiek širdies, kiek šeimininkai“, – įsitikinęs A.Sujetas.
Telšių rajone „Angelų malūną“ puoselėjantis Ričardas Rasiukas „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad tie šeimininkai, kurie klientui pasiūlo tik nakvynę, pakrantę ir mišką, vargu ar gebės ilgai išsilaikyti. „Vien nakvynės klientui dabar nebepakanka. Turi pasiūlyti visą kompleksą patrauklių paslaugų, kad žmogus pas tave atvažiuotų ir grįžtų, ir dar draugams pasiūlytų pas tave atvažiuoti“, – kalbėjo R.Rasiukas.
„Angelų malūne“ klientams siūloma paplaukioti baidarėmis (keliomis trasomis), čia rengiamos ekskursijos. 1851 m. pastatytame malūne galima pasigrožėti autentiškomis interjero ir mechanizmų detalėmis, apsilankyti čia įrengtame muziejuje. Be to, turistams atskleidžiamos pirtininko paslaptys ir pirties procedūros. Poilsiautojai, prieš eidami į pirtį, būtinai pavedžiojami po „Keturių stichijų“ (oro, vandens, žemės ir ugnies) labirintą.
„Poilsis turi būti susijęs su ramybe, tam tikru dvasiniu apsivalymu, – verslo subtilybių mokė R.Rasiukas. – Tik tada klientas išvažiuos laimingas, dvasiškai pakylėtas ir visada grįš.“ Jis neatskleidė, kiek jau investavo į sodybą, bet vien elektros pastotė kainavo daugiau, nei atstatyti ir įrengti paveldo objektu laikomą malūną.
Kai kurių sodybų šeimininkai sakė, kad vien virtuvei, kuri teiktų maitinimo paslaugas poilsiautojams, įrengti reikia apie 20–30 tūkst. Lt. Be to, kaimo turizmo verslo puoselėtojai prisipažįsta vis sunkiau randantys darbuotojų. Žmonės, ypač kaimo vietovėse, esą įpratę gyventi iš pašalpų, todėl sunku rasti samdinį net už 50 Lt dienai. „Pats už tokią sumą radau darbuotoją tik Vilniuje ir kasdien jį vežiodavau į sodybą“, – prisipažino V.Štelbys.
Sodybų siaubas – emigrantai
Pastaraisiais metais sodybų šeimininkai ėmėsi griežtesnės tvarkos ir poilsiautojų atžvilgiu. Jie pradėjo vengti griausmingų kompanijų, atvykstančių tik pašėlti. Ypač daug nusiskundimų sulaukiama iš trumpam į tėvynę grįžtančių emigrantų. Pastarieji sodybose kelia tokias išgertuves, po kurių neretai tenka jas remontuoti. Padauginę alkoholio, emigrantai kartais švaistosi įvairiais daiktais, apvemia visus kampus, laužo kėdes, kitą inventorių. „Vieną kartą jau pasimokiau iš tokių „svečių“, todėl teko kviesti policiją. Nuo tol neįsileidžiu jokių panašių kompanijų“, – kalbėjo 4 metus „Angelų malūne“ šeimininkaujantis R.Rasiukas.
Prieš 3–4 metus retas sodybos šeimininkas pasiūlydavo klientams pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, o dabar dauguma jų, nepasirašę sutarties su poilsiautojais, net nesileidžia į kalbas. Kad atsakomybė būtų didesnė, po sutartimi neretai privalo pasirašyti net trys poilsiautojai. LKTA jau rengia taisyklių vadovą, kurio privalės laikytis poilsiautojai.
Ragina legalizuoti naminę
Per LKTA sezono atidarymą dar kartą prisiminta būtinybė legalizuoti namų gamybos alkoholinius gėrimus. „Pavyzdžiui, aš pradėjau gaminti midų, kurio kaina paprastam alkoholikui neįkandama, todėl nesuprantu, kodėl Seimas nelegalizuoja kaimo turizmo reikmėms skirto alkoholio gamybos. Net prieš užsieniečius atrodome labai liūdnai“, – stebėjosi sodybos „Šušvė“ (Kėdainių r.) vadovas Erikas Augustinavičius. Ūkininkas pats prižiūri per 100 bičių avilių, o per degustaciją 0,7 l jo pagaminto midaus buvo galima nusipirkti už 25 Lt. To midaus stiprumas buvo 12 proc.
Naminės degtinės savikaina, pasak ūkininko, neskaitant mokesčių, būtų ne mažiau kaip 20 Lt. „Tauta girdoma pigiu „bambaliniu“ alkoholiu, krūminuke, o jei būtų leista pasigaminti nedidelį kiekį alkoholio, jo degustacijos tikrai priviliotų į sodybas daugiau turistų“, – neabejojo E.Augustinavičius.
LKTA prezidentas L.Žabaliūnas teigė, kad Lietuva visoje Europoje liko vienintelė valstybė, kurioje nelegalizuoti namų gamybos alkoholiniai gėrimai. „Legalizavimas paskatintų kaimo turizmą, juolab kad ES paramą sodyboms sunkiai pavyksta panaudoti: žmonės susiduria su daugybe biurokratinių kliūčių, bankai sunkiai juos kredituoja“, – samprotavo jis.
2007–2013 m. laikotarpiu ES numatė apie 300 mln. Lt paramą Lietuvos kaimo turizmui, bet projektams kol kas panaudota tik apie 160 mln. Lt. Kaimo turizmo rinką dar labiau išjudintų ir vizų išdavimo procedūrų supaprastinimas poilsiautojams iš Rytų (Rusijos, Ukrainos, Baltarusijos, Kazachstano). „Jei Rusijos piliečiams paprasčiau gauti vizą Suomijoje ir per ją atvykti į Lietuvą, tai tikrai nėra normali situacija“, – pabrėžė L.Žabaliūnas. Iš vakariečių Lietuvą labiausiai yra pamėgę suomiai, vokiečiai ir olandai. 2012 m. kaimo turizmo sodybose poilsiavo apie 30 tūkst. užsieniečių. Lietuvoje egzotikos ieškojo ir kelios kinų turistų grupės.
