Apsigaubė tyla
Laikraščio redakcija kreipėsi į VTD, prašydama paaiškinti, ar turi pagrindo nuogąstavimai dėl galimų „Plius Travel“ finansinių sunkumų. Pirmuosius turistus į poilsines keliones į Turkiją ši bendrovė išlydėjo balandį. Maždaug prieš mėnesį VTD buvo sustabdęs šios bendrovės kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimą. „2014 m. kovo 19 d. apie 11 val. buvo sustabdytas kelionių organizatorės UAB „Freshtravel“ pažymėjimas, nes kelionių organizatorius laiku nepristatė galiojančio prievolių įvykdymo užtikrinimą patvirtinančio dokumento (draudimo). Lietuvos Respublikos turizmo įstatymas kelionių organizatorius įpareigoja tai padaryti prieš vieną mėnesį iki turimo draudimo galiojimo pabaigos. Tą pačią dieną apie 16.40 val. UAB „Freshtravel“ direktoriui Gediminui Keriui pristačius į Departamentą draudimo polisą naujam laikotarpiui, UAB „Freshtravel“ kelionių organizatoriaus pažymėjimo galiojimas buvo atnaujintas“, – priežastį, kodėl buvo sustabdytas kelionių organizatoriaus pažymėjimas, aiškino Edita Gaigalienė, VTD atstovė spaudai.
Ar šiai bendrovei, poilsiautojus šiandien skraidinančiai ir į Egipto, Portugalijos, Ispanijos kurortus, negresia bankrotas? Į šį klausimą E.Gaigalienė atsakė lakoniškai: „Turizmo departamentas tokių vertinimų negali teikti.“ Šiuo atveju vertėtų prisiminti dabar jau buvusios VTD direktorės Raimondos Balnienės žodžius, pasakytus Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete svarstant departamento darbą, o tiksliau – priežastis, kodėl buvo pražiopsotas „Go Planet Travel“ bankrotas. „Mūsų Teisės skyriuje dirba tik 4 žmonės. Negalima mūsų lyginti su Lietuvos banku. Klausimas, ar kelionių agentūros reikalauja specialios priežiūros, ar tai – normalus ir sveikas verslo sektorius. Per ketverius metus čia buvo tik keliolika bankrotų. Dabar mušti departamentą tikrai nereikia“, – šiuos R.Balnienės išsakytus žodžius galima suprasti dvejopai. Viena vertus, departamentas, girdi, turi per mažai pajėgumų, kad galėtų sekti finansinę kelionių organizatorių veiklą; kita vertus, apskritai ar reikalinga šio sektoriaus priežiūra, nes tai – „normalus ir sveikas verslo sektorius“. R.Balnienė teisinosi, kad VTD nenumatė, jog „Go Planet Travel“ gali bankrutuoti: girdi, nebuvo jokių to požymių.
VTD „Go Planet Travel“ veiklą sustabdė liepos 4 d. bendrovei pranešus, kad ji – nemoki. Tačiau dar balandžio viduryje laikraščio redakcija suabejojo „Go Planet Travel“ mokumu, o vėliau gavo papildomų įrodymų: pirmosiomis birželio dienomis laikraštis jau atviravo apie galimai greitą šios bendrovės bankrotą. Tokiu atveju kyla pagrįstas klausimas, kuo užsiima departamentas, jei nežino viešai platinamos informacijos? Galima spėti, kad panašių klausimų yra kilę ir naujajam ūkio ministrui Evaldui Gustui, kuris nusprendė neteikti R.Balnienės kandidatūros vadovauti VTD antrai kadencijai. Beje, už „pražiopsotą“ „Go Planet Travel“ dar tuometei direktorei ministras pareiškė papeikimą už tarnybinį nusižengimą (ji aplaidžiai vykdė savo pareigas, neįvertino, kad dėl jos aplaidaus veikimo ar neveikimo gali kilti tam tikrų neigiamų padarinių, nors, atsižvelgiant į veiklos aplinkybes, galėjo ir privalėjo tai numatyti).
Generalinė prokuratūra dabar tiria Kipre registruoto turizmo holdingui „Grand Go Group“ priklausančios „Go Planet Travel“ galimą tyčinį bankrotą. Pirminiais duomenimis, bendrovė apgavo maždaug 1 tūkst. poilsines keliones pirkusių klientų. Redakcijos duomenimis, šalies teismuose yra fizinio asmens ieškinių holdingui: verslininkas teigia investavęs į holdingo verslą apie 3 mln. litų, tačiau jo patirta žala gali būti iki 10 mln. litų.
Savininkas nekalbus
„Kelionių agentūra „Freshtravel“ pradeda organizuoti keliones. Bendrovės įkurtas kelionių organizatorius „Plius travel“ šią vasarą siūlys pailsėti Turkijoje ir Graikijoje. Bendrovė turi ambicijų užimti 5 proc. rinkos, siūlydama pigių kelionių“, – toks viešas pranešimas pasirodė paskutinę šių metų kovo dieną.
„Imtis kelionių organizavimo mus paskatino dabartinė situacija poilsinių kelionių rinkoje. Šiuo metu joje konkuruojama beveik vien tik kaina, kuri svarbi keliauti norintiems, bet didelių biudžetų tam skirti negalintiems gyventojams. Jie aktyviai dairosi mažų kainų pasiūlymų, bet dažnai jais nusivilia, nes prie skelbiamos mažos kelionės kainos tenka pridėti nemažai papildomų išlaidų už aptarnavimą, transportą, bagažą ir t. t. Taigi, galutinė atostogų kaina išauga ir sutaupyti nepavyksta“, – savo planais dalijosi bendrovės „Freshtravel“ vadovas ir pagrindinis akcininkas Gediminas Kerys.
Ar bendrovė ir po pusmečio laikosi pažado dėl mažų kainų? „Neteisingai supratote, esame mažų kaštų kelionių organizatoriai. Maži kaštai – tai maži kaštai, kurių mes patiriame organizuodami keliones. Ne visada maži kaštai yra maža kaina“, – ekonomikos pirmakursį persakė G.Kerys. Verslininkas anksčiau yra dirbęs kelionių organizatoriuose „Tez Tour“, „Novaturas“, Martyno Laivio vadovautoje ir bankrotu pagarsėjusioje „Star 1 Holidays“. Beje, G.Kerio „Plius Travel“ glaudžius ryšius palaikė ir su „Go Planet Travel“, su kuria taip pat siejamas nevienareikšmiškai vertinamas M.Laivys.
Paklaustas, kaip sekasi, ar tikrai 2016 m. bendrovė planuoja gauti 112 mln. litų pajamų (Registrų centro duomenimis, 2013 m. „Freshtravel“ apyvarta nesiekė 1 mln. litų – aut. past.), G.Kerys smalsavo, iš kur tokia informacija. Paaiškinus, kad tokia informacija viešai pasiekiama ir paprašius ją paneigti arba patvirtinti, kelionių organizatorius tapo griežtas: „Jei norite kalbėti su mumis, siūlyčiau susisiekti su mūsų atstovais spaudai.“
G.Kerio pasiūlytas „atstovas spaudai“ prisipažino, kad nieko bendra su UAB „Freshtravel“ neturi – nei bendradarbiavimo, nei atstovavimo sutarties. „Na, mes paprasčiausiai pažįstame Kerį, kartais jam patalkiname“, – žurnalistinį smalsumą tenkino G.Kerio pasiūlyta „atstovė spaudai“ Renata iš mažai kam žinomos, vos trijų dirbančiųjų reklamos agentūros.
Konkurentų pinklės?
G.Keriui neatsitiktinai buvo užduotas klausimas, ar tikrai bendrovė planuoja 2016 m. gauti 112 mln. litų pajamų: būtent toks faktas skelbiamas redakcijos turimo dokumento kopijoje. Joje rašoma, kad bendrovė ieško 380 tūkst. litų investicijų. Investicijų paskirtis – avansiniai mokėjimai oro vežėjams už užsakomuosius skrydžius ir mokėjimai užsienio partneriams už apgyvendinimo paslaugas, plėtra į Latviją. „Freshtravel“ nesiskelbia esanti nuoga: jos įstatinis kapitalas – 150 tūkst. litų, valstybės parama – 180 tūkst. litų.
VTD teigimu, šiuo metu rinkoje veikia apie 600 įvairias turizmo paslaugas teikiančių bendrovių, praėjusiais metais išvykstamasis turizmas gavo apie 3 mln. litų pajamų. Investuotojų neva ieškanti „Freshtravel“ skelbia prognozes: 2014 m. turės 13,5, kitais metais – net 43 mln. litų pajamų. O VTD teigimu, vienos didžiausių šalyje kelionių organizatorių – „Tez Tour“ – 2013 m. pardavimo pajamos buvo 135 mln. litų. Tad kyla klausimas, kaip nykštukinė „Plius Travel“ galėtų aplenkti ne vienus metus Lietuvos rinkoje dominuojančią bendrovę?
„Pastaraisiais metais Lietuvos išvykstamojo turizmo rinką sudaro maždaug 1,2 mlrd. litų „pyragas“. Šiuo metu Lietuvoje veikia du dideli kelionių organizatoriai (KO) „Tez Tour“ ir „Novaturas“, kurie jie užima apie 50 proc. šios rinkos. Kitą 50 proc. dalijasi mažieji KO, mažų kaštų aviakompanijos, internetiniai apgyvendinimo portalai, paketus lipdančios kelionių agentūros“, – dėstoma rašte pabrėžiant, kad apie „30 proc. savo keliones planuoja savarankiškai“, kad atostogos būtų pigios: „Šie klientai yra „lygintojai“, ieškantys geriausio kainos ir kokybės santykio. Tai – „Plius Travel“ rinkos dalis. Ši dalis (20 proc. – aut. past.) gali tapti „Plius Travel“ dalimi.“
Tačiau ar šie logiškai nesueinantys skaičiai ir faktai – tai „Plius Travel“ konkurentų pramanas, ar už jų galima įžvelgti bendrovės vadovo siekį pritraukti investuotoją? G.Kerio nenoras atvirai bendrauti suponuoja mintį, kad investuotojo tariama paieška – vargu ar konkurentų „nuopelnas“. Rašte rašoma: „Lietuvoje veikiantys didieji kelionių organizatoriai yra sugadinę rinką. (...) Tas pats produktas įvairiose vietose parduodamas skirtingomis kainomis. „Plius Travel“ kelionių organizatorius visur ir visada turi tą pačią kainą“. Sprendžiant iš šios citatos, vargu ar galima būtų daryti išvadą, jog tai – konkurentų darbas.
Konkursuose nesiseka
Redakcijos dėmesį patraukė ir kitas ne mažiau reikšmingas faktas. Dokumento kopijoje teigiama, kad UAB „Freshtravel“ kapitalą sudaro 150 tūkst. litų nuosavas kapitalas ir 180 tūkst. litų valstybės parama. Nekalbusis G.Kerys neprasitarė, kada ir kaip jam priklausanti bendrovė gavo valstybės paramą, tad galimos finansinės injekcijos teko ieškoti patiems. Tepavyko aptikti, kad UAB „Freshtravel“ yra dalyvavusi Ūkio ministerijai pavaldžios Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūros skelbtuose konkursuose tam tikriems vykdomiems projektams finansuoti. UAB „Freshtravel“ dokumentus dalyvauti priemonėje „Inočekiai LT“ buvo padavusi tris kartus – 2012–2014 m. Tačiau tik 2013 m. pateiktas projektas „Žaidybinimo panaudojimo UAB „Freshtravel“ paslaugų vystymo galimybių tyrimas“ įvertintas teigiamai, jam skirta 15 tūkst. litų. Šiais metais bendrovės pateiktas projektas buvo atmestas. Iš šalies žiūrint, kam milijoninę apyvartą planuojančiai bendrovei reikalinga keliolikos tūkstančių litų parama? Milijonierius ir centą taupo?
