Nuo pirmojo sėjinuko iki oficialios veislės pripažinimo prabėgo kone dešimtmetis. Rožė gausiai ir ilgai žydi sodriais vyšniniais žiedais, o svarbiausia – atspari šalčiams ir ligoms.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Vytauto Didžiojo universiteto botanikos sodo rožyne auganti ir ryškiai vyšninius žiedus skleidžianti rožė – dabar jau lietuvių pasididžiavimas. Tai oficialiai įregistruota pirmoji lietuviška rožių veislė.
„Lietuva neturėjo iki šiol savo rožių veislės, tai čia yra pirmoji rožių veislė išvesta lietuvių selekcininko Arūno Balsevičiaus – ir tai tikrai įvykis“, – pasakoja rožių ekspertė Dovilė Rylienė.
„Rožes registruoja Amerikoje, Amerikos rožininkų draugija – ir jau mes turim patvirtinimą, kad ta rožė užregistruota“, – teigia gėlių selekcininkas A. Balsevičius.
Ši žinia tik savaitei baigiantis atskriejo į Lietuvą, tad botanikos sode šalia rožės kero dar net pavadinimą ir kitus duomenis apie augalą žyminčios lentelės nėra.
Atskleidė pavadinimą
Ir štai selekcininkas, Botanikos sodo kolekcijų skyriaus vadovas pirmasis atskleidžia jos pavadinimą.
„Pavadinimas, kadangi motina yra „Flammentanz“, kas vokiškai reiškia „Ugnies šokis“, tai čia „Ugnis“. Pavadinimas dedikuotas motininei veislei, iš kurios atrinktas sėjinukas buvo“, – pasakoja A. Balsevičius.
Mintis apie lietuvišką rožių veislę Arūnui Balsevičiui kilo prieš gerą dešimtmetį.
„Berods, dar kokiais 2013 metais sugalvojau prisirinkt „Flammentanz“ sėklų, pasėjau ir šita viena buvo išskirtinė. Tvirti, kaip popieriniai žiedai, ir dėl tos savybės ilgai laikosi“, – sako gėlių selekcininkas.
Rožės pramotė – lietuvių itin mylima ir daugelyje darželių nuo seno auginta populiarioji vokiška vijoklinė rožė. Specialistai sako, kad lietuviškoji „Ugnis“ iš jos paveldėjo visas gerąsias savybes.
„Senovinio tipo rožė, nes ji priklauso rūdėtojo erškėčio hibridų grupei, iš jo ir paveldėjo tą atsparumą šalčiui, ligoms“, – pasakoja A. Balsevičius.
„Ji labai atspari šalčiui, gali žiemoti mūsų klimato sąlygom ir net labai šaltom žiemom. Sezono metu žydi vieną kartą, bet tas žydėjimas labai, labai ilgas“, – sako ekspertė D. Rylienė.
Rožė gali užaugti iki pusantro metro aukščio, žydi gausiai pilnaviduriais žiedais, vienintelis minusas – rožė nekvepia.
Nors tautiečiai didžiuojasi lietuviškomis bijūnų, tulpių, jurginų, viendienių ar ežiuolių veislėmis, kurios plinta po visą pasaulį, lietuvių mylimos, auginamos ir gėlių karalienėmis vadinamos rožės iki šiol selekcininkų dėmesio nebuvo sulaukę. Tad specialistai viliasi, kad tai bus rožių selekcijos Lietuvoje pradžia.
Kaip atrodo lietuviška rožė „Ugnis“, sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
