Šiltas šiųmetis lapkritis pailgino prekybą sezoninėmis gėrybėmis. Turguje šiomis dienomis buvo galima rasti ne tik šiltnamyje išaugintų krapų, bet ir ridikėlių, netgi šviežių grybų.
Apie dvidešimt litrų šviežių žaliuokių ir pažaliuokių į turgų atsinešęs Jonas sakė, kad tai jau patys paskutiniai grybai. Nors miške jų dar yra pakankamai, norint pririnkti pardavimui, reikia gerokai pasivaikščioti. Jiedu su žmona rudeninius grybus rinko visą dieną. Darbo pagal profesiją jau senokai neturintis, pragyvenimui iš miško gėrybių užsidirbantis vilnietis neslėpė, kad grybavimo sezoną skatina užbaigti ir transporto išlaidos: miško gėrybių turtai jau nebe tokie, kad kelionė atsipirktų.
Pasak Jono, tokių užkietėjusių grybautojų kaip jis miškuose jau tik vienas kitas. Tačiau žaliuokių mėgėjai jų dar galėtų suskubti prisirinkti pietų stalui. Tik reikia atsirinkti gerus, nepavandenijusius, nesukirmijusius grybus.
Mums lankantis didžiausiame sostinės turguje šviežių grybų siūlė du prekeiviai, o sezono įkarščio metu jų būdavo dešimtys. Pensininkė Bernarda ant prekystalio buvo pasidėjusi paskutinių voveraičių. Moteris į mišką išsirengia jau ne dėl grybų – renka pardavimui putino uogas, o kartu nusipjauna ir aptiktas vėlyvąsias voveraites. Jų nedaug, tad ir kaina atitinkama – 8 litai už litrą. Dažnas pasigroži vėlyvosiomis miško gėrybėmis, pasiteirauja kainos, tačiau pirkti neskuba.
Irma KAZLAUSKAITĖ
