Senąjį turgų vilniečiai verslininkai turi tvarkyti pagal Biržų rajono savivaldybės iškeltas sąlygas. Todėl į turgavietę grąžinami pavieniai skardiniai statiniai kelia abejonių, ar tokią urbanistikos paminklo zoną nori matyti miesto įvaizdžiu privalančios rūpintis savivaldybės institucijos.
Turguje vėl dygsta pavieniai prekiautojų paviljonai. Už miesto teritorijų naudojimą ir tvarkymą atsakinga savivaldybė niekaip nesugeba rasti priemonių paveikti vilniečius verslininkus, kad urbanistikos paminklo zonoje esanti turgavietė būtų sutvarkyta visa ir pagal vieningą projektą.
„Visi išsiskyrė su viltimi, kad apleistas Biržų turgus pagražės“, - tokią informaciją išplatino Biržų rajono savivaldybė po praėjusių metų gegužės 10 dieną vykusio rajono vadovų, administracijos specialistų ir turgaus prekeivių susitikimo. Į minėtą susitikimą tąsyk atėjo trys prekiautojai, turgų valdančios įmonės direktorė, turgaus bendrasavininkis, regioninio parko direktorius, statybos priežiūros institucijos atstovas, visi keturi savivaldybės vadovai, mero patarėjas, naujasis Biržų rajono architektas ir savivaldybės teritorijų planavimo specialistė.
Merė Irutė Varzienė sakė, kad susitikimo tikslas - išsakyti pozicijas dėl turgaus dabarties ir ateities.
„Biržams turgus - gyvenimo būdo dalis, savotiškas ritualas. Todėl, mūsų nuomone, tai turėtų būti vientisas projektas. Norėtume, kad jis būtų civilizuotas, estetiškas. Sąlygas projektui turėtų gauti turgaus savininkai, nes jie nuomoja žemę“, - apie turgavietės rekonstrukciją ir statinius kalbėjo rajono merė Irutė Varzienė. Ir pridūrė, kad žmonės esą labai giria turgaus savininkus, o savivaldybė nori, kad šis pokalbis būtų tarsi pirminė įžanga į konstruktyvų bendravimą su turgaus šeimininkais ir prekeiviais. „Nesame susipainioję jokiais ryšiais ar pažadais - į turgaus problemą einame švariai“, - teigė rajono vadovė Irutė Varzienė.
Santykius su valdžia verslininkas regėjo kaip švarų lapą
Susitikime priminta, kad kai kurie turgaus prekiautojai norėtų gerinti savo darbo sąlygas, statyti namelius. Tą daryti jau buvo bandyta, tačiau be leidimų pradėta statyba buvo sustabdyta, už tai skirtos baudos.
Turgaus bendrasavininkis Dmitrij Vinickij aiškino pritariantis savivaldybės reikalavimui gauti visas projektavimui reikalingas sąlygas ir parengti bendrą namelių projektą. Verslininkas pripažino klydęs, kai žmonėms siūlęs statyti namelius be leidimo. Manęs, kad laikinam statiniui jo nereikia.
Architektas Mindaugas Gribauskas teigė, kad projektuojant turgavietę senamiesčio zonoje reikia ieškoti tinkamo sprendimo.
Specialistė Loreta Munikienė pridūrė, kad sykiu reikia numatyti visą turgavietės infrastruktūrą - dangos, praėjimų ir kitus klausimus.
Štai tada prekeiviai ir suabejojo, ar turgaus savininkui tokie reikalavimai nebus pernelyg sunkūs ir finansiškai neįgyvendinami. Pasirodo, namelius statyti rengiasi patys prekiautojai, besirūpinantys, kad turgavietės projekto parengimas nebūtų per brangus savininkui.
„Nebegalime prekiauti palapinėse - norime namelius vėl atstatyti, bet jau jums padedant“, - savivaldybės pagalbos tikėjosi pokalbyje dalyvavusi prekybininkė Irena. Prekiautojas Arūnas sakė, kad namelius jie statytų pagal reikalavimus, tačiau palaipsniui. Ne visi prekiautojai esą galėtų sąlygas pasigerinti, nes namelių statybai reikia pinigų.
Tada rajono vadovai paaiškino, kad turgavietė turi būti tvarkoma ne atskirų prekiautojų, o visų joje dirbančių ir perkančių patogumui. Turgus privalantis neskendėti purve ir balose. „Mes tuo netikime“, - valdžios užmoju priversti turgaus savininkus tvarkytis suabejojo Irena. Ir pasakė, kad susitikime nė sykio neišgirdo savininko D. Vinickij žodžių, jog darbus atliks jis.
Tiesą sakant, tokių verslininko žodžių ir nebuvo. Susidarė įspūdis, kad susitikimo dalyviai visi žino, jog statybos yra ne turgų išsinuomojusio verslininko, o pačių prekeivių reikalas, todėl jie rūpinasi, kad reikalavimai būtų minimalūs.
Mero pavaduotojos Stasės Eitavičienės nuomone, derybos ir rimtos kalbos dėl turgaus tvarkymo turėtų vykti ne su prekiautojais, o su savininkais, kurių veiklą kontroliuoti turi valstybės institucijos. Pranešimus apie netvarką joms turėtų teikti ir senamiesčiu besirūpinantys rajono šeimininkai.
Susitikime eilinį sykį aiškėjo, kad turgaus prekeiviai nori valdžios pagalbos susikalbant su verslininku.
„Mes labai laimingi, kad parodėte gerą kelią. (...) Kuo daugiau patikrinimų, tuo savininkams lengviau. (...) Esame pasirengę iš naujo gauti sąlygas ir jomis vadovautis. Norime pradėti viską nuo švaraus lapo ir be jokių nuoskaudų“, - tąsyk rajono vadovams kalbėjo verslininkas Dmitrij Vinickij.
Liūdnas vaizdas
Kaip verslininko ir savivaldybės vadovų santykiai dėl turgaus tvarkymo klostėsi po minėto susitikimo, nežinia. Visuomenė apie tai iki šiol negavo jokios informacijos.
Kiek merės I. Varzienės ir verslininko D. Vinickij kalbomis žadėtos švaros liko, iš tikro tegali žinoti jiedu. Kaip ir apie kalbas, kad rajono vadovė neseniai išpildė verslininko norą - susitikti ir pasikalbėti su mere Vilniuje.
Merė I. Varzienė, apie būsimą kelionę pranešusi turgaus reikalais besidominčioms biržietėms, vėliau viešai pareiškė, kad ji su verslininku D. Vinickij nesusitiko.
Taip jau sutapo, kad sausio 24 dieną merė lankėsi Vilniuje, o šią savaitę turgavietėje pasirodė statinys. Iš skirtingos spalvos suręstas, panašus į ankstesnį, prekiautojų jėgomis be leidimo statytą.
Buvo įdomu, pagal kokį projektą aplūžusių prekystalių apsuptyje atsirado vienišas paviljonas. Nebuvo panašu, kad tai yra vieningo turgavietės tvarkymo ženklas.
„Tikrai liūdnas vaizdas“, - tarė antradienį turgavietėje apsilankęs ir statinį išvydęs rajono architektas Mindaugas Gribauskas. Beje, į turgų jis nuvyko po to, kai pas jį apsilankė statybų teisėtumu suabejoję žmonės.
Gavo supaprastintas sąlygas
Biržų rajono savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriui vadovaujantis M. Gribauskas teigė, kad D. Vinickij leidimą tvarkyti turgavietę savivaldybė išdavė praėjusią vasarą – rugpjūčio 1 dieną. Paaiškėjo, kad verslininkas gavo supaprastintas sąlygas, kurios vadinasi turgaus aikštės, prekybos paviljonų J. Basanavičiaus g. 3, Biržuose, paprastojo remonto aprašu. Jame, pasak architekto, numatytas visų prekystalių vienodas sutvarkymas, jų aukščio suvienodinimas ir pan.
Architektas teigė, kad tokiam aprašui pritarė ir regioninis parkas, ir
Kultūros paveldo departamentas.
Akivaizdu, kad savivaldybė ir kitos institucijos pasistengė netrukdyti verslininkui sutvarkyti urbanistikos paminklo zonoje esantį prekybos objektą. Supaprastintas remontas leidžia verslininkui neatlikti archeologinių tyrimų, nes vykdomi tik antžeminiai darbai.
Tačiau netgi tokių sąlygų, atrodo, verslininkas gali neįvykdyti. Panašu, kad prekybos vietas turės įsirengti patys prekeiviai. Keli iš jų turės lėšų ir noro tvarkyti savo darbo vietas turgavietėje, už kurią jie moka verslo įmonei, nežinia.
Taip pat nežinia, kiek noro ir galių turi savivaldybė, kad pagaliau pareikalautų iš D. Vinickij ir jo verslo partnerių Algirdo Januškevičiaus bei Jurgitos Vinickienės Biržų senamiestyje tvarkytis civilizuotai.
D. Vinickij ir partneriai turgavietės sklypą išsinuomoję 15 – ai metų (nuo 2011 metų gruodžio).
Vieni nežino, kiti nekalba
Urbanistikos paminklo zona bei kraštovaizdžiu privalantis rūpintis jaunasis architektas M. Gribauskas pripažįsta, kad tai, kas daroma turgavietėje, nepanašu į bendrai įgyvendinamą projektą. Pasak architekto, tas projektas yra. Tačiau nežinia, ar su juo galima susipažinti.
„Vaizdas liūdnas. Galvosime, ką daryti“, - sakė architektas.
Ką mano savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Džėja, sužinoti nepavyko – labai užsiėmęs direktorius telefonu nei antradienį, nei trečiadienį neatsiliepė.
Savivaldybės leidimą pagal tam tikras sąlygas tvarkyti turgavietę gavęs verslininkas D. Vinickij telefonu atsiliepė.
Išgirdęs klausimą, ar rengiasi tvarkyti visą turgavietę, jis pasiteiravo, kokiame laikraštyje dirba korespondentė.
„Su „Šiaurės rytais“ mes nediskutuojame“, - nuskambėjo verslininko nuostata vietoje atsakymo apie turgavietės tvarkymą.
Pakartojus, kad norima ne diskutuoti, o išgirsti, ar jis rengiasi tvarkyti turgų pagal projektą, D. Vinickij dar sykį atsakė su „Šiaurės rytų“ laikraščio atstovais nediskutuojantis.
Merės atsakymas
Rajono merei I. Varzienei buvo pateikti du klausimai apie turgavietės tvarkymą.
„Ankstesnės kadencijos rajono vadovybė senamiestyje įsiamžino leidimu pastatyti skardinę „daržinę“ - (prekybos centrą). Kokia jūsų asmeninė nuomonė apie urbanistikos paminklo zonos (senosios turgavietės) tvarkymo būdą, kurį pasirinko verslininkas D. Vinickij, grąžindamas į turgų pavienes skardines „būdas“?
Ar už teritorijų planavimą ir tvarkymą atsakinga savivaldybė gali ir nori rasti svertų verslininkui D. Vinickij, kad jis Biržų senamiestyje turgų tvarkytų nors ir pagal supaprastintą, tačiau vieningą projektą?“ – šie klausimai per tarybos sekretorę merei buvo perduoti trečiadienį.
Gautas toks atsakymas.
„Dėl pradėtų statyti laikinųjų statinių aiškinasi savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus specialistai. Suplanuotas susitikimas su vienu iš turgaus savininkų D. Vinickiu, projektuotojais, turgaus prekiautojais.
Metalinės konstrukcijos man nepriimtinos. Norėčiau, kad Biržų senoji turgavietė būtų estetiška, patraukli ir patogi tiek prekeiviams, tiek pirkėjams.“
Alfreda Gudienė
