69,2 proc. dalyvių atsakė teisingai – tai neuropsichiatrinis sutrikimas, kuriam būdingi pasikartojantys mechaniniai ir balsiniai tikai (trūkčiojimai).
9,8 proc. spėjo, kad tai sindromas, kuriam būdingas drebulys ir dusulys.
7,8 proc. – kad tai asocialus vaiko ar paauglio elgesys, pasireiškiantis įniršio priepuoliais.
13,2 proc. dalyvavusiųjų sakė, kad jų ši tema nedomina.
Tureto (Tourette) sindromas pavadintas pagal prancūzų gydytoją Georges Gilles de la Tourette, kuris pirmasis 1885 metais apibūdino retą ir keistą sindromą, kuriuo sirgo 86 metų kilminga prancūzė. Nuo 1999 m. šį sindromą tyrinėja jau kelios medicinos mokslo šakos, pavyzdžiui, neurofiziologija, neuropatologija ir kt.
Dažniausiai Tureto sindromas pasireiškia tokiais tikais kaip dažnas mirksėjimas, kosėjimas, krenkštimas, šnirpštimas, kiti veido judesiai, o mažai šį sindromą turinčių žmonių daliai – nešvankių žodžių, visuomenei nepriimtinų ar užgaulių pastabų šūkčiojimas (kaprolalija).
Pirmieji Tureto sindromo simptomai dažniausiai pastebimi vaikystėje, 3–9 metų vaikams. Berniukams liga pasireiškia 3–4 kartus dažniau negu mergaitėms. Nors Tureto sindromas yra lėtinė liga, kuri tęsiasi visą gyvenimą, dauguma sergančiųjų sunkiausius tikus patiria ankstyvoje paauglystėje, vėliau jie sumažėja, tampa ne tokie ryškūs.
Kai kuriems pacientams tikai būna itin stiprūs, ypač jei jie sukelia save žalojančius judesius ar frazes, trukdančias socialinę integraciją. Labiausiai žmogaus veiklą trikdantys tikai pasireiškia savęs žalojimu, pavyzdžiui, smūgiavimu sau į veidą, keiksmažodžių ar kitų žmonių frazių kartojimu. Tačiau šie atvejai yra reti ir pasireiškia 10–15 proc. sergančiųjų Tureto sindromu.
Dėkojame dalyvavusiems ir siūlome atsakyti į naują apklausos klausimą.
1905 m.
1946 m.
1978 m.
