Susisiekimo ministerijos prognozėmis, 2030 m. šalies keliais važinės 230 tūkst. elektromobilių, vietoje šiuo metu esančių 12 tūkst., tačiau ir toks jų kiekis sudarys tik apie 15 proc. viso lengvųjų automobilių parko.
„Nemanau, kad esant dabartinei elektromobilių kainų struktūrai, įkrovos stotelių infrastruktūrai ir elektros tinklų pajėgumams elektromobilių dalis visame automobilių parke galėtų viršyti 30 proc.“ – sako Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas.
Su elektromobilių plėtros problemomis Europoje šiandien susiduria ir tos šalys, kuriose tiek elektromobilių, tiek jų įkrovos stotelių infrastruktūra yra išplėtota kur kas geriau, nei Lietuvoje.
Pajėgumai atsilieka
Elektros skirstymo tinklų pajėgumai nuo šiandieninių elektros vartojimo tendencijų smarkiai atsilieka. Didžiausius pokyčius vartojant kur kas daugiau elektros lėmė elektromobilių ir šilumos siurblių skaičiaus augimas, rašo „Euractiv“.
Viena pirmųjų riboti elektros įkrovų stotelių ir šilumos siurblių pajungimą namuose imasi Vokietija, jos pavyzdžiu gali judėti ir daugiau valstybių. Skaičiuojama, kad Vokietijoje kasmet sumontuojama 500 tūkst. naujų šilumos siurblių, o 2030 m. įkrovos stotelių reikės 15 mln. elektromobilių.
Vokietijos gyvenamųjų namų tinklų operatoriai nuo 2024 m. turi teisę apriboti elektros energijos tiekimą šilumos siurbliams ir elektromobilių įkrovos stotelėms, kad būtų išsaugotas tinklo, kurio plėtrai reikia didelių investicijų, stabilumas.
Štai Ispanijoje elektromobilių vairuotojai, norintys papildyti baterijas vienoje iš 1,6 tūkst. bendrovės „Repsol“ įkrovimo stotelių, gali nusivilti, nes, neturėdamos elektros maitinimo, beveik pusė jų neveikia.
Susidursime su problemomis
Su elektros skirstymo tinklų pajėgumų problemomis artimiausiu metu susidursime ir Lietuvoje, mano M. Nagevičius. Mat Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, elektros tiekimo sistema buvo projektuojama tokiam vartojimui, koks jis buvo prieš tris dešimtmečius.
„Žmonės naudojo elektrą šaldytuvui, skalbimo mašinai ir apšvietimui. Šiandien situacija jau yra visai kitokia. Tinklai dažnai nėra pritaikyti namams, kurie turi šilumos siurblius ir automobilių įkrovos stoteles.
Jei tokių namų šalia yra ne vienas, tinklai neatlaiko. Prieš du dešimtmečius niekas negalvojo, kad vystant elektros skirstymo sistemą reikia galvoti apie tokius didelius elektromobilių, šilumos siurblių kiekius“, – kalba M. Nagevičius.
Pasigenda aiškios vizijos
Anot jo, siekiant, kad ši problema nestabdytų elektromobilių plėtros, būtina pagalvoti apie kelis jos sprendimo būdus. Visų pirma – apie investicijas į elektros skirstymo tinklų atnaujinimą.
„Yra keli keliai, kuriais reiktų eiti, kad visi galėtų savo namuose turėti elektromobilių įkrovos stoteles. Visų pirma, reikėtų stiprinti pačius elektros skirstymo tinklus, o tai yra labai didelės investicijos.
Klausimas, kas tas investicijas apmokės – visi elektros vartotojai ar elektromobilių turėtojai. Kitas kelias – išmanūs sprendimai, kurie leistų padaryti taip, kad visi elektromobiliai nesikrautų vienu metu. Tad investicijų į infrastruktūrą ir jos išmanumą dar reikės gana daug“, – sako atsinaujinančios energetikos ekspertas.
Anot jo, valstybė pirmiausia turėtų sukurti programas, kurios aiškiai nustatytų, kiek į elektros tinklų plėtrą bus investuojama.
„Tai gana sudėtingas dalykas, nes reikia galvoti apie tai, kaip elektros poreikis atrodys po 10 ar 20 metų. Jei investuosi per daug, tai bus tiesiog pinigų švaistymas, jei per mažai – sustabdysi elektromobilių plėtrą“, – sako LAIEK vadovas.
Atgraso nuo pirkimo
Neretai kalbama, kad valstybei pradėjus subsidijuoti naujų elektromobilių įsigijimą daugelis norinčių vairuoti elektrines transporto priemones jas jau įsigijo. Tai – ne visai tiesa, mat naujų įregistruotų elektromobilių skaičius Lietuvoje kasmet tolygiai auga. Vis dėlto augimas – nepakankamai greitas, mano M. Nagevičius.
„Lietuvos situacija yra prastoka. Visai neseniai peržengėme 10 tūkst. elektromobilių ribą. Atrodo, gražus, apvalus skaičius, tačiau dyzelinių automobilių skaičius per šį laiką padidėjo kelis kartus labiau.
Didesnius pokyčius matome Vilniuje, bet pakanka apsidairyti likusioje Lietuvoje, kur elektromobilių praktiškai nėra. Apskritai elektromobiliai statistiškai Lietuvoje sudaro tik labai menką automobilių parko dalį“, – sako pašnekovas.
Anot jo, elektromobilius Lietuvoje vis dar perka tik aukštesnes pajamas turintys žmonės, kuriems tai tampa tik vienu iš naudojamų automobilių. Kita vertus, pasak pašnekovo, Lietuvoje gyvena kur kas daugiau nei 10 tūkst. elektromobilius įsigyti galinčių žmonių.
Viena pagrindinių priežasčių – labai trūksta infrastruktūros. Labai didelė dalis lietuvių gyvena daugiabučiuose, tačiau daugiabutyje turėti elektromobilių įkrovos stotelę Lietuvoje yra labai komplikuota, jų yra labai nedaug.
Viešų įkrovos stotelių taip pat yra labai nedaug, nepakankamai, kad turint elektromobilį nereiktų nuolat galvoti, kur jį bus galima įkrauti.
Retais atvejais pasitaiko, kad galėtum automobilį krauti atvykęs į kino teatrą, prekybos centrą ar į svečius. Jei esi labai entuziastingas elektromobilių naudotojas, tai didelės problemos gal ir nekelia, bet eiliniam žmogui tikrai sukelia rūpesčių.
