Vieni žiauriausių Lietuvos banditų – jau nuteisti iki gyvos galvos Panevėžio Tulpiniai – norėtų pasigerinti įkalinimo sąlygas ir iš Lukiškių veržiasi į Pravieniškes.
Nori daugiau laisvės
Prašydami perkelti juos į Pravieniškių pataisos namus (Kaišiadorių r.), į Vilniaus miesto 2-ąjį apylinkės teismą kreipėsi 24 žmones nužudęs Audrius Andrušaitis (g. 1968 m.) ir dalyvavęs 14 žmonių nužudyme Algimantas Vertelka, pravarde Pinčia (g. 1961m.). Pagal įstatymus jie tokią teisę turi.
Laikantis Europos Sąjungos nurodymų, Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje įkurta „zona“ – lokalinis sektorius – nuteistiesiems iki gyvos galvos. Nuteistasis, kalėjęs Lukiškėse 10 metų, teismo sprendimu gali būti perkeltas į tą „zoną“, kurioje sąlygos daug geresnės nei kalėjime. Pravieniškėse kaliniai gyvena bendrai, gali nors ir visą dieną praleisti kiemelyje, sportuoti.
Tas perkėlimas į laisvesnę „zoną“ nesuteikia jokių privilegijų anksčiau išeiti į laisvę. Tapti laisvam nuteistajam iki gyvos galvos įmanoma tik tada, kai jam suteikiama Prezidento malonė ar amnestija, panaikinamas ar pakeičiamas ankstesnis teismo nuosprendis. Pagal dabar galiojančią tvarką, nuteistųjų iki gyvos galvos malonės prašymai gali būti svarstomi ne anksčiau, nei atlikus 10 metų laisvės atėmimo bausmę.
Nesenai Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė po tokio prašymo pateikimo suteikė malonę iki gyvos galvos nuteistam bankų plėšikui ir žudikui šiauliečiui Justinui Butai. Prezidentės dekretu J. Butai kalėjimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams. Tai sukėlė didelį dalies visuomenės pasipiktinimą. Prezidentūra aiškino, kad malonė šiam nuteistajam suteikta „atsižvelgiant į jo padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis“.
100 teismo posėdžių
Kol kas Tulpiniai dėl malonės prašymų į Prezidentę nesikreipė, tačiau tikriausiai kreipsis, kai tik tokią teisę įgis. Juk ir į Pravieniškes jie prašosi prabėgus vos mėnesiui, kai įsigaliojo nuosprendis jų byloje.
Nagrinėti Tulpinių baudžiamąją bylą Vilniaus apygardos teismas pradėjo 2006-ųjų gegužės 12-ąją. Teisiamųjų suole kartu su A. Andrušaičiu ir A. Vertelka sėdėjo Virginijus Baltušis (g. 1966 m.), Darius Blinkevičius (g. 1967 m.) ir Dainius Skačkauskas (g. 1967m.). Tulpinių gaujai dar priklausė ir nusikaltimus vykdė vėliau tų pačių Tulpinių nužudyti Ramūnas Narbutas, Aleksandras Lebedevas, Egidijus Bučys, Giedrius Liubartas, „Aro“ pareigūnų nušautas Romualdas Čeponis, Lukiškių kameroje nusižudęs Valdas Blinkevičius. Visų jų nusikaltimus prokurorai surašė į 62 baudžiamosios bylos tomus.
Po visų atidėliojimų byla galiausiai buvo išnagrinėta, ir 2009 metų gegužės 29-ąją paskelbtas nuosprendis. Iš viso per 3 metus įvyko daugiau kaip 100 teismo posėdžių, juose dalyvavo 150 liudytojų ir 40 nukentėjusiųjų.
Iš 5 teisiamųjų kaltę pripažino tik D. Skačkauskas.
V. Baltušiui, pripažintam dar ir gaujos vadeiva, teismas už visas žmogžudystes, kankinimus ir plėšimus paskyrė laisvės atėmimą iki gyvos galvos. A. Vertelka, A. Andrušaitis irgi nuteisti kalėti iki gyvos galvos. D. Blinkevičiui teismas skyrė 8 metus laisvės atėmimo.
Labiausiai pasisekė D. Skačkauskui. Nors jis jau ir iki tol buvo teistas 3 kartus, teismas atsižvelgė į generalinio prokuroro pavaduotojo prašymą ir D. Skačkauskui paskyrė tik laisvės apribojimą 2 metams.
Skundus atmetė
Su tokiu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu nuteistieji, išskyrus D. Skačkauską, nesutiko ir jį apskundė. Dabar į Pravieniškes besiveržiantis A.Vertelka apeliaciniame skunde nurodė, kad nuo 2000 metų vidurio iki dabar esą pažeidinėjama jo nekaltumo prezumpcija, kai kurie liudytojai esą meluojantys, ir prašėsi būti išteisinamas pagal visus kaltinimus.
A. Andrušaitis teigė manąs, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, todėl prašė bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Taigi Lietuvos apeliacinis teismas išnagrinėjęs Tulpinių skundus, juos atmetė. Šio teismo nuosprendis paskelbtas šių metų balandžio 17 dieną. Tik vos daugiau kaip prieš mėnesį jis įsiteisėjo, o nuteistieji, net nepripažinę savo kaltės, jau ieško lengvatų.
Pavyzdingas kalinys
Pirmasis į teismą, prašydamas jį perkelti į Pravieniškes, kreipėsi A. Andrušaitis. Tai vienas iš žiauriausių Lietuvos banditų. Knygoje „Mirties fabrikas“, kurioje aprašomi Tulpinių nusikaltimai, yra suskaičiuota, kad už visus savo nusikaltimus A. Andrušaitis teismo yra nuteistas kalėti net 7 kartus iki gyvos galvos ir dar 151 metus nelaisvės.
Tai griežčiausias nuosprendis, kurį kada nors buvo priėmę Lietuvos teisėjai. Taip jie įvertino A. Andrušaičio „nuopelnus“ žudant, plėšiant, sprogdinant. Bet, vadovaujantis Baudžiamuoju kodeksu, tos bausmės subendrintos, tad žudikas nuteistas kalėti iki gyvos galvos du kartus.
Laisvėje buvęs pats žiauriausias ir šaltakraujiškiausias nusikaltėlis Lukiškėse tapo pavyzdingu kaliniu – kalėjimo administracija ir prižiūrėtojai su juo jokių rūpesčių neturi, o pagal pateiktą charakteristiką taip ir norisi A. Andrušaičio nuotrauką įdėti į garbės lentą. Tiesa, šis kalinys iki šiol nepripažįsta savo kaltės ir tvirtino, kad nuteistas nekaltai.
Iš teismui pateiktos charakteristikos matyti, kad A. Andrušaitis „zonoje“ nė karto nebaustas už tvarkos ar drausmės pažeidimus, „neturi nuomonės apie kriminalinės kultūros tradicijas ir jų nesilaiko“. Paprasčiau sakant, A. Andrušaitis nepripažįsta kalinių kastų – jam visi kalintieji yra lygūs. Tai, ko gero, dėl to, kad iki dalyvavimo Tulpinių gaujoje A. Andrušaitis buvo neteistas, todėl jis esą ir nežino apie kalinių nerašytas taisykles.
Sąlygų nepalengvino
A. Andrušaitis taip pat yra kartą skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, tačiau kalėjime jis nedirba, o dėl to, kad neaprūpinamas darbu, net skundėsi Seimo kontrolieriui Romui Valentukevičiui ir Seimo pirmininkei Irenai Degutienei.
Pats A. Andrušaitis, nors ir nesigaili žudęs žmones, tačiau teisme sakė, kad teismas turėtų atsižvelgti į jo gerą elgesį ir palengvinti jam bausmės atlikimo sąlygas.
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros prokurorė Danutė Mekionienė nesutiko su tokia kalinio pozicija ir prašė teismo atsižvelgti ir į nusikaltimų pobūdį, ir į tai, kad nuteistasis iki gyvos galvos kali dar tik 10 metų.
Teisėjas Audrius Cininas palaikė prokurorės poziciją ir paliko A. Andrušaitį Lukiškėse. Nutartį A. Andrušaitis apskundė Vilniaus apygardos teismui, tačiau šis irgi paliko ją galioti.
Žemina orumą
Ir A. Vertelka-Pinčia iki dalyvavimo Tulpinių veikloje buvo neteistas, tačiau dabar, kalėdamas Lukiškėse, jis elgiasi kiek kitaip nei A. Andrušaitis. Jis irgi neprisipažįsta nusikaltęs ir sako, kad jo byla sufabrikuota. Tačiau teismuose įrodyta, kad A. Vertelka dalyvavo nužudant 14 žmonių – už tai jis nuteistas 4 kartus kalėti iki gyvos galvos ir dar 33 metus nelaisvės. Bausmes subendrinus, galutinė – du kartus iki gyvos galvos. Teismų nuosprendžiai jau įsiteisėję.
Skirtingai nei A. Andrušaitis, Lukiškėse A. Vertelka nėra pavyzdingas kalinys. Jis net 7 kartus baustas, 2 nuobaudos galioja iki šiol. Pinčia kalėjime atsisako dirbti nemokamus darbus, pripažįsta, kad egzistuoja kalinių kastos, laikosi nerašytų kalėjimų taisyklių ir net bylinėjasi su kalėjimo administracija.
Kaip tik dėl to, kad atsisakė tvarkyti kalinių pasivaikščiojimo kiemelį ir už tai gavo papeikimą, A. Vertelka kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, skųsdamas Lukiškių kalėjimo direktoriaus įsakymą ir prašydamas jį panaikinti. Pasak kalinio, jis neprivalo eiti dirbti nemokamų darbų – esą pasivaikščiojimų kiemelį turi tvarkyti tie, kam mokamas atlyginimas.
Į pasivaikščiojimų kiemelį kaliniai išleidžiami pasivaikščioti po pusantros valandos per dieną. A. Vertelka nurodė, kad tas kiemelis yra netvarkingas – jame kiti kaliniai atlieka gamtinius reikalus, prispjaudo.
„Toks reikalavimas pažeidžia mano žmogiškąjį orumą – kiemelį valyti turėčiau su žemesnės kastos bei kitos seksualinės orientacijos asmenimis“, – teisme aiškino nuteistasis.
Bylą išnagrinėjusi teisėjų kolegija nusprendė, kad įkalinimo įstaigos direktorius A. Vertelkai pagrįstai skyrė nuobaudą už administracijos reikalavimų nevykdymą. Atsisakydamas nemokamai šluoti kalinių pasivaikščiojimo kiemelį, A. Vertelka nevykdė pataisos įstaigos vidaus tvarkos bei teisėtų administracijos reikalavimų. Be to, teismo nuomone, nei Konstitucija, nei Europos žmogaus teisių konvencija darbo nelaiko privalomu ar priverstiniu, tačiau kartu pažymi, kad dirbti – ne tik kalinių teisė, bet ir pareiga.
Pasakėlės iš rūsio
A. Vertelka piktinosi ir tuo, kad Lukiškėse negali žiūrėti erotinių filmų, nesupranta, kaip „vienos pakraipos“ asmenys gali būti verčiami žaisti tinklinį ir krepšinį tose pačiose komandose su „kitos pakraipos“ asmenimis.
Vilniaus miesto 2-ajame apylinkės teisme, kuriame teisėja Aušra Valinskienė nagrinėjo A. Vertelkos prašymą dėl perkėlimo į pataisos namus, dalyvavo ir pats kalinys. Jis vėl aiškino, kad niekada neprisiims kaltės už tai, ko nepadarė.
Jis taip pat sakė, kad ir nuobaudos jam skiriamos sąmoningai, ir išvis Lukiškėse jis ignoruojamas, jam neleidžiama dalyvauti įkalinimo įstaigoje vykstančiuose renginiuse.
Kalinį išklausiusi teisėja nusprendė, kad A. Vertelka dar nenusipelnė lengvesnio gyvenimo, nes jo elgesys įkalinimo įstaigoje vertinamas tik patenkinamai.
Esamomis sąlygomis A. Vertelka ir taip gyvena gan gerai. Jis kameroje turi naujausią vaizdo techniką, apsiperka parduotuvėje, nuolat yra lankomas artimųjų.
TIK FAKTAI
Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime kali 89 nuteistieji iki gyvos galvos.
Šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje bausmę atlieka 20 nuteistųjų iki gyvos galvos.
Per daugiau nei 7 šios „zonos“ gyvavimo metus 4 nuteistieji iki gyvos galvos buvo grąžinti į Lukiškių kalėjimą.
1991 rugsėjo mėnesį nuteistas iki gyvos galvos kaunietis Saulius Žiūra pirmasis parašė Prezidentei malonės prašymą, tačiau iki šiol jis nepatenkintas.
Vienas ilgiausiai kalinčių – nuo 1989 metų gegužės – nuteistųjų iki gyvos galvos Henrikas Serafinas kol kas nesiruošia prašyti malonės.
Pagal nuteistųjų iki gyvos galvos skaičių 100 000 gyventojų Europos Sąjungoje pirmauja Jungtinė Karalystė, Graikija ir Airija; Lietuva – 6-toje vietoje.
Petras KURMELIS
