Natūralu, kad apie šią gyvenimą apkartinančią bėdą vengiama kalbėti ir ji dažnai slepiama net nuo pačių artimiausių žmonių ar net gydytojų.
Problema sena kaip pasaulis
„Šlapimo nelaikymo problema yra tokia pat sena, kaip ir mūsų pasaulis. Apie šlapimo nelaikymą ir galimus gydymo metodus rašė jau Hipokratas. Ilgą laiką gydytojai buvo bejėgiai ir beveik negalėjo padėti šlapimo nelaikymo kamuojamoms moterims. Esant sunkesnio laipsnio šlapimo nelaikymui moterys atsiriboja nuo socialinio gyvenimo, vengia žmonių“, – pasakoja gydytojas urologas Marius Anglickis.
Dažniausi požymiai, susiję su šlapimo nelaikymu: šlapimo nelaikymas juokiantis, kosint, dirbant fizinį darbą; šlapimo ištekėjimas pakeliui į tualetą; staigus noras šlapintis, nesugebėjimas sulaikyti šlapimo; šlapinimasis daugiau kaip 8 kartus per dieną nedideliais kiekiais; nesugebėjimas iki galo nusišlapinti; skausmas šlapinantis; silpnėjanti šlapimo srovė ar šlapinimasis su pertraukomis.
Pasak M.Anglickio, šiuo metu yra daug bei labai efektyvių gydymo metodų, leidžiančių išvengti šlapimo nelaikymo arba bent jau ženkliai sumažinti šlapimo nelaikymo simptomus. Todėl norintiems išvengti problemos progresavimo ir komplikacijų jis pataria apie savo bėdą pasisakyti šeimos gydytojui.
Kas sukelia šlapimo nelaikymą
M.Anglickis teigia, kad didžiausios įtakos šlapimo nelaikymui atsirasti turi gimdymas, amžius, antsvoris. Nustatyta, kad daugiau nei 90 proc. moterų po gimdymo vargina sunkesnio ar lengvesnio laipsnio šlapimo nelaikymas. Taip yra todėl, kad po gimdymo pasikeičia moterų urogenitalinės sistemos anatomija, susilpnėja tarpvietės raumenys. Gali nusileisti lyties organai, o tai pasunkina šlapimo nelaikymo simptomus.
Priežastis gali būti ir senatviniai šlapimo takų pokyčiai. Vyresniame amžiuje nyksta šlapimo takų ir šlapimo pūslės gleivinė, silpnėja raumenys, sutrinka šlapimo pūslės veikla.
„Dažniausiai juokiantis, kosint, čiaudint ar bėgant iš šlapimo pūslės išteka keletas lašų šlapimo. Ligai progresuojant, ištekančio šlapimo kiekis didėja, o šlapimo nelaikymas darosi vis dažnesnis ir sunkesnis“, – informuoja urologas.
Šlapimo nelaikymas fizinio krūvio metu, kosint ar čiaudint vadinamas įtampos šlapimo nelaikymu.
Moteris taip pat gali varginti dirglioji šlapimo pūslė arba skubos šlapimo nelaikymas. Tuomet kamuoja dažnas noras šlapintis, nusišlapinus vėl atrodo, kad šlapimo pūslė pilna.
Šlapimo nelaikymo sutrikimus taip pat gali sukelti ir šlapimo takų infekcijos, vidurių užkietėjimas, medikamentai.
Vyrams šlapimo nelaikymas būna palyginti labai retai, dažniausiai – po prostatos operacijų dėl gerybinės prostatos hiperplazijos, prostatos vėžio. Rečiau – dėl neurologinių ligų, tokių kaip Parkinsono liga ir kt. Kai kada vyrus vargina paradoksinė išiurija. Jos metu miegant persipildo šlapimo pūslė ir atsiranda nelaikymas.
Gali padėti mankšta
Jei moterį kamuoja dirglios šlapimo pūslės simptomai, gydytojas urologas M.Anglickis pataria vengti kofeino turinčių produktų (kavos, juodos, žalios arbatos), aštraus, rūkyto maisto, alkoholio. Simptomus dažniausiai labai efektyviai sumažina arba visai pašalina medikamentinis gydymas.
Nėščioms ir pagimdžiusioms moterims, norint išvengti šlapimo nelaikymo, rekomenduojami pratimai, stiprinantys mažojo dubens dugno raumenis. Šie pratimai rekomenduojami ne tik varginamoms šlapimo nelaikymo, bet ir sveikoms netrukus gimdysiančioms moterims. Juos gali daryti tiek jaunos, tiek vyresnio amžiaus moterys.
Šiuos pratimus galima daryti bet kur – gulint lovoje, valantis dantis, žiūrint televizorių. Teigiamų rezultatų, anot gydytojo, galima tikėtis po trijų mėnesių pratimų darymo kasdien.
Kaip atlikti pratimą? „Pirmiausia būtina suprasti, kuriuos dubens raumenis reikia treniruoti. Pradėkite šlapintis ir staiga sustabdykite šlapimo srovę. Reikiamas raumuo yra tas, kuris sustabdo šlapimo srovę. Mankšta daroma reguliariai po dvidešimt kartų sutraukiant ir atpalaiduojant šį raumenį. Įtemptą raumenį reiktų palaikyti apie dešimt sekundžių. Mankštą darykite du tris kartus per dieną“, – pataria M.Anglickis.
Tinkleliu pakeliama šlaplė
Jei mankštos nepadeda arba šlapimo nelaikymas yra sunkaus laipsnio, tuomet sprendžiama dėl operacinio gydymo.
„Per nedideles skylutes tarpvietėje įdedamas tinklelis, kuris pakelia šlaplę ir pagerina šlapimo sulaikymą. Gydytojas pažymi, kad šių operacijų efektyvumas yra apie 70 procentų. Tai reiškia, kad septynioms moterims iš dešimties operacija efektyvi, o trims gali neduoti laukto rezultato“, – pasakoja M.Anglickis.
Naujausi gydymo būdai
Gydytojo urologo dr. Mindaugo Danilevičiaus duomenimis, Klaipėdos universitetinėje ligoninėje jau atlikta apie 60 operacijų, kurių metu, esant hiperaktyviai šlapimo pūslei, į šlapimo pūslės raumenį leidžiamas botulino toksinas. Jis užblokuoja nervinio impulso perdavimą, todėl šlapimo pūslės raumuo suleidimo vietoje negali susitraukti, dėl to suretėja šlapinimosi dažnumas, pagerėja šlapimo sulaikymas.
„Šis gydymo būdas tinka esant bet kuriai šlapimo nelaikymo formai – ir kai šlapimas nesulaikomas, ir kai pacientas jaučia dažną norą šlapintis, bet šlapimas neišteka“, – patikslino gydytojas.
Botulino toksinas, literatūros duomenimis, veikia iki 12–16 mėnesių, po to injekciją gali tekti kartoti. „Atrodo, jog sąlyginai neilgai, tačiau pacienčių gyvenimo kokybė pasikeičia kardinaliai“, – patikina gydytojas.
Nuo praėjusių metų šlapimo nelaikymui gydyti jis pradėjo taikyti ir Lietuvoje dar retai kur atliekamą PRP (kraujo plazmos injekcijos) terapiją. Jos esmė – po šlaple suleidžiami centrifuguoti žmogaus trombocitai.
Pagalbos rasti galima
Jei šlapimo nelaikymas vidutinio arba sunkaus laipsnio, o gydymas nėra efektyvus ar negalimas dėl gretutinių ligų, tuomet po urologo konsultacijos šeimos gydytojas gali skirti ligonių kasų kompensuojamus įklotus ar sauskelnes.
Viešosios įstaigos „Inkocentras“, teikiančios visapusiškas konsultacijas sergantiems šlapimo nelaikymu, direktorė Jurga Misevičienė pažymi, kad medicinos pagalba prieinama visiems, sergantiems šlapimo nelaikymu.
„Tačiau vis dar yra gaji stigma, neleidžianti žmonėms atvirai kalbėti apie savo būklę, todėl dalis pacientų, kuriems reikalinga informacija, lieka be jos“, – pažymi J.Misevičienė.
Slaugos priemones kompensuoja
Nuo 2018 m. liepos 1 d. iš esmės pasikeitusi slaugos priemonių kompensavimo sistema leidžia visiems pacientams, kuriems yra nustatytas šlapimo nelaikymas, priklausomai nuo jo laipsnio, gauti slaugos priemones: esant vidutiniam šlapimo nelaikymo laipsniui 60 vnt. įklotų per mėnesį arba, jei nustatytas sunkus nelaikymo laipsnis, – 45 vnt. sauskelnių per mėnesį. Svarbu tik kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Tačiau, anot „Inkocentro“ direktorės, nors kompensavimo sistema pasikeitė ir buvo šiek tiek padidinti priemonių kiekiai, valstybės kompensuojamų sauskelnių ir įklotų vis dar nepakanka.
„Tam, kad žmogus būtų sausas, per parą reiktų bent trijų vienetų sauskelnių ar įklotų“, – sako ji.
Gėdijasi pasisakyti net gydytojui
„Deja, kol kas šlapimo nelaikymas Lietuvoje yra stigmatizuotas. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje asmenys, kenčiantys nuo šlapimo nelaikymo, vengia šia tema kalbėti. 2011 m. Skandinavijos šalyse buvo atlikta studija, kurios duomenimis, apie 30 proc. pacientų, kenčiančių nuo šlapimo nelaikymo, niekada niekam nepasakė apie savo būklę. Net gydytojui“, – apgailestauja J.Misevičienė.
Stigmai mažinti, jos nuomone, pasitarnautų ilgalaikis aktyvus visuomenės švietimas.
Psichologė Viktorija Gončarova vengiantiems kalbėti apie nemalonią šlapimo nelaikymo bėdą pataria priimti tai kaip natūralų dalyką, kaip čiaudulį, kurio negalime valdyti.
„Juk nesiteisiname dėl to, kad nusičiaudime, ar ne? Taigi gėdos įveikimas susideda iš jos atpažinimo, supratimo ir leidimo jai būti“, – sako ji.
