Visi mes mokome savo vaikus, kad reikia dirbti sunkiai ir niekada nepasiduoti. Mes mokome juos būti dėkingais, nuolat domėtis viskuo, tikėtis tik geriausio ir kiekviename žingsnyje ieškoti įsivaizduojamo lobio, rašo „Business Week“ korespondentai Michealas Maddockas ir Raphaelis Louis Vitonas.
Tačiau kartais lobio paieškos baigiasi ir dėl to mes turime juos išmokyti, atleisti žmones iš darbo. Kodėl? Todėl, kad kiekvienoje kompanijoje pasitaiko tokių atvejų, kuomet darbuotojai, kurie kur kas dažniau sukelia problemas, o nepateikia jų sprendimus, komandoje užsibūna per ilgai ir taip gadina visą kompanijos vidinę atmosferą.
Portalo „Business Week“ autoriai pateikia trys žmonių tipus, kuriuos reikia kuo skubiau atleisti iš darbo.
„Citigroup“ visame pasaulyje atleis 4,5 tūkst. darbuotojų „Nokia Siemens“ atleis 17 tūkst. darbuotojų Kodėl serijiniai verslininkai patiria nesėkmę Kaip kyla nepasitenkinimas darbu Antrąjį ketvirtį vidutinis darbo užmokestis ūgtelėjo 1,7 proc.
1. Aukos
Ar gali patikėti, ko jie iš mūsų nori? Ir, be abejo, mes neturime tam laiko. Man už šį darbą moka nepakankamai. Viršininkas yra visiškas nemokša.“
„Aukos“ yra žmonės, kurie problemas mato kaip galimybę kaltinti, o ne kaip iššūkį, kurį reikia įveikti. Visi mes kartais esame aukomis, tačiau kai kuriems tai yra tapę gyvenimo būdu. Šie žmonės jaučiasi nuolat persekiojami kitų žmonių, procesų ir net negyvų objektų. Jie nuolat būna pikti, neretai susierzinę ir beveik visada skundžiasi. Vos tik pagalvojate apie tai, kad viskas aplink yra tobula, jie vis tiek surandą kažką, dėl ko pradeda skųstis. Helovino metu jie būna niūrūs, pesimistiški asiliukai iš animacinio filmuko „Mikė Pukuotukas“ ir nesvarbu, kokį kostiumą jie bedėvėtų.
„Aukos“ neieško galimybių, jie ieško problemų. „Aukos“ negali būti novatoriškos. Taigi, jei norite suburti novatorišką ir pažangią komandą, negalite į ją priimti „aukų“. Kuo greičiau atleiskite juos iš darbo.Beje, „aukos“ greičiausiai jausis neteisingai atleisti iš darbo ir susiras žmonių, kurie jiems pritars. Tokiais žmonėmis dažniausiai tampa teisininkai. Tad prieš atleisdami iš darbo „aukas“ iš anksto pasiruoškite visus reikiamus dokumentus, nes yra didelė tikimybė, kad reikės juos pateikti „aukų“ advokatams.
2. Skeptikai
„Kodėl mes ties šiuo reikalu turėtumėme tiek daug dirbti? Net jei mes ir sukursime gerą idėja, viršininkas vis tiek greičiausiai ją atmes. Jei ne, tuomet tai padarys rinka. Aš tai jau esu matęs šimtus kartų.“
Skirtumas tarp nugalėtojų komandos, kuri sukuria pramonę sudrebinančias inovacijas, ir pralaimėtojų, kuriems niekaip nepavyksta to pasiekti, yra valios trūkumas. Kitaip tariant, nugalėtojai tikrai tiki tuo, ką daro, o pralaimėtojai – nuolat viskuo abejoja.
Didieji kompanijų lyderiai tiki tuo, kad kompanijos sėkmė yra tiesiogiai susijusi su tikėjimu ir dėl to į savo komandas buria tikrus optimistus. Jie taip pat suvokia, kad skeptikų komanda gali turėti labai neigiamų pasekmių kompanijos veiklai ir todėl bando jų atsikratyti kuo greičiau.
3. Visažiniai
„Jūs akivaizdžiai nesuprantate to, ką mes darome. Kontrolieriai neleis įgyvendinti tokios idėjos ir akcininkai jos taip pat neparems. Net neverskite manęs pradėti apie mūsų IT infrastruktūros galimybes paremti šią idėją. Dėl to kyla problema...“
Geriausia novatoriai ir mokiniai nėra visažiniai. Tą patį galima būtų pasakyti ir apie novatoriškas kultūras – jos yra besimokančio kultūros. Šias kultūras sukūrę lyderiai intuityviai arba iš asmeninės patirties žino, kad norint ką nors atrasti jie turi nuolat entuziastingai ieškoti to, ko nežino, ir nerti į šią nežinomybę vis giliau ir giliau. Jie turi nebijoti suklysti ir vėliau turi mokytis iš šių klaidų ir išmokyti to visą savo komandą.
Mokyklose geriausius pažymius gauna, į geriausius universitetus įstoja ir vėliau geriausius atlyginimus gauna tie, kurie žino daugiausiai. Darbe labiausiai vertinami tie, kurie gali greičiausiai rasti išeitį iš susidariusios keblios padėties. Gaila, tačiau dažniausiai gudriausi darbuotojai tampa ekspertais, kurie, naudodamiesi savo žiniomis, gali paaiškinti, kodėl tam tikri dalykai yra neįmanomi.
Darbdavys turi norėti priimti iššūkius, sugebėti persikvalifikuoti ir laukti atlygio už nesėkmes. Tačiau jei šio asmens įpročiai yra pernelyg įsišakniję, jūs turite jį atleisti. Priešingu atveju šis darbuotojas ne savo noru nuolat skatins jūsų komandą nepasinaudoti panosėje esančia puikia galimybe. Kompanijos „Blockbuster“ vyrukai nepastebėjo „Netflix“ augimo. Enciklopedijų kompanijos nepamatė ateinančio „Google“.
Tam tikru metu Thomas A. Edisonas turėjo keliolika jam dirbančių išradėjų. Kiekvienas iš jų turėjo tikėti, kad yra dalis vienos komandos, kuri siekia atrasti kažką ypatingo ir svarbaus. To paties turėtumėte siekti ir iš savo kompanijos darbuotojų.
Taigi, savo komandose verčiau neturėti nei „aukų“, nei skeptikų, nei visažinių. Jūsų užduotis yra padaryti taip, kad visi šių tipų žmonės perkeltų savo antinovatorišką požiūrį kitur.
