Seime pradėjus nagrinėti miškų urėdijų reformą, valstiečiai tarp posėdžių susirinko į frakciją, kurioje kėlė koalicijos su socialdemokratais ateitį. Tad ką šitoje situacijoje yra protingiausia daryti valstiečiams?
Koalicija su konservatoriais – dideli pasikeitimai
VDU Socialinių mokslų fakulteto dekanas Algis Krupavičius pasakojo, kokių procedūrų turėtų imtis valstiečiai, norėdami nutraukti koalicijos sutartį su socialdemokratais.
„Visų pirma, reikėtų nutraukti koalicijos sutartį viešai. Ir turėti labai aiškius argumentus, kodėl visa tai yra daroma. Tai čia mechanizmas yra labai paprastas. Toliau būtų pradėti ne tokie paprasti dalykai, nes prasidėtų ministrų atsistatydinimai. Tikriausiai nauja Vyriausybė nebūtų formuojama. Tačiau, jei žiūrėsime į frakcijos dydį, tai socialdemokratai yra ženkliai mažesnė frakcija, nei Tėvynės sąjunga.
Ir jeigu konservatoriai būtų koalicijoje ir Vyriausybės paprašytų proporcingai ministrų postų, tai tektų labai esmingai performuoti Vyriausybę. Tokiu atveju, gali reikėti iš naujo formuoti Vyriausybę. Bet veikiausiai būtų visais įmanomais būdais siekiama pirmiausia užpildyti socialdemokratų vietas, o proporcingumo principas reikėtų paaukoti dar ir vieno ar kito valstiečių deleguoto ministro kėdę“, - situaciją aiškina A. Krupavičius.
Algis Krupavičius taip pat teigia, kad gali būti keliamas ir Seimo pirmininko posto klausimas. „Tada dar yra ir Seimo vadovybės pokyčiai. Į kurią Tėvynės sąjunga turėtų deleguoti daugiau savo atstovų. Ir gali būti kvestionuojamas net ir Seimo pirmininko postas“, - tikina politologas.
Mažumos Vyriausybė – pavojingas kelias
Yra ir kitas veiksmų planas valstiečiams - likti vieniems ir kurti mažumos Vyriausybę. Tačiau, anot politologo, šis planas yra itin nepatikimas. Šiuo atveju atsirastų ir problemų priimant sprendimus ateityje.
„Iki daugumos valstiečiams trūktų pakankamai daug mandatų. Nes šiandien Parlamente valstiečių yra maždaug 56 Seimo nariai, o iki daugumos reikia dar bent 15 žmonių. Ir kai iki rinkimų yra trys su puse metų, praktiškai garantuotai Sauliaus Skvernelio Vyriausybė po kažkurio laiko turėtų atsistatydinti, nes paprasčiausiai nesugebėtų priimti sprendimų.
Pavyzdys - 2000 metai, antroji Rolando Pakso Vyriausybė ir tas vadinamas „Naujosios politikos blokas“. Taip Vyriausybė ištempė mažiau, nei metus. Tada Vyriausybė atsistatydino ir buvo suformuota nauja koalicija, kuri turėjo akivaizdžią daugumą. Tai manau, kad šiuo atveju, mažumos Vyriausybė yra netvari. Ir negalėtų valstiečiai vykdyti savo politikos, rinkėjų lūkesčiai nebūtų patenkinami. Tai tas kelias yra itin pavojingas“, - situaciją aiškina politologas.
Saugoti koaliciją su socialdemokratais
Politologas Algis Krupavičius, komentuodamas aiškius valdančiosios daugumos nesutarimus, teigia, kad jie nėra tokie gilūs, kad jau reikėtų laužyti koaliciją. „Bet jeigu mes žiūrime realiai, tai ardyti dabar esančią koaliciją, tikrai turėtų nemažai destabilizuojančių pasekmių. Ir Vyriausybė ir valstiečiai, kaip didžiausia frakcija, patektų į labai rimtą politinę krizę. Kol kas koalicija turi problemų koordinuojant politiką, savo veiksmus. Bet kol kas tos problemos yra išsprendžiamos ir gali koalicijos partneriai susitarti. Tikrai nėra situacija tokia, kad rytoj ar poryt jau turi jie išsivaikščioti dėl esminių skirtumų. Visgi, valstiečiai yra partija, kurie pirmą kartą patenka į valdžią ir gauna visus valdžios raktus. Visuomet kyla daugiau emocijų ir pasiūlymų“, - situaciją aiškina A. Krupavičius.
Taip pat, anot pašnekovo, nesutarimai valstiečių frakcijos viduje neturėtų sulaužyti ir pačios rinkimų laimėtojos. „Valstiečiams laikas skaldytis tikrai laikas dar neatėjo. O siūbuoti visą laivą nėra didelio reikalo, nes jis gali sukelti ir naujų problemų. Labai tikėtina, kad tos aistros, kurios kartas nuo karto kyla, tai ir liks tokiais trumpalaikiais bangavimais. Ir kažkokių dramatiškesnių pokyčių neturėtų įvykti. Nes kol kas tarp koalicijos partnerių rimtų susidūrimų nebuvo. Nors valstiečių sprendimuose aiškumo tikrai yra mažai“, - tv3.lt naujienų portalui sako A.Krupavičius.
