Stiprų rėžį palikusi finansų krizė neleidžia pamiršti ne tik savo, bet ir kaimynų problemų. Tarptautinio valiutos fondo paskola, devalvacijos ir bankroto grėsmė – Latvijos kasdienybė 2009-aisiais. Tačiau degantis kaimyno tvartas rinkų neišgąsdino, ir latviai dabar skolinasi pigiau.
Finansų rinkų klaidumas nesunkiai gali sugluminti ne tik populistų mylimą „paprastą žmogų“, bet ir visko mačiusius ekspertus. Šią vasarą pasaulį apskriejo žinia, kad, programišiams įsilaužus į naujienų agentūros „Reuters“ paskyrą socialiniame tinkle „Twitter“ ir paskelbus apie pasikėsinimą nužudyti JAV prezidentą Baracką Obamą, finansų rinkų indeksai kaipmat puolė žemyn ir buvo patirta net 140 mlrd. JAV dolerių (357 mlrd. litų) nuostolių.
Nors nuostoliai buvo likviduoti, o prezidentas liko saugus, tokie įvykiai leidžia geriau suprasti, kodėl investiciniuose bankuose, rizikos valdymo fonduose ir kredito reitingų agentūrose dirba geriausi Harvardo, Jeilio ar Oksfordo universitetų matematinės analizės studentai.
Panašus nesupratimo jausmas apima pažvelgus į Baltijos šalių kredito reitingus. Vienu mažiausių deficitų Europoje besididžiuojanti Estija geru reitingu nė kiek nestebina, o prieš kelerius metus ant bankroto ribos balansavusios Latvijos stovi vienu laipteliu aukščiau už Lietuvą ir verčia susimąstyti, ką darome ne taip.
Drąsiausi moka daugiausia
Kredito reitingų pasaulyje apstu, tačiau dažniausiai remiamasi vadinamojo didžiojo trejeto, užimančio 95 proc. pasaulio rinkos, nuomone. Trys didžiausios agentūros, „Standard & Poor’s”, „Fitch Group“ ir „Moddy‘s“, nuolat vertina makroekonominę valstybių situaciją ir suteikia šioms reitingus.
Žinoma, šie reitingai sudaromi ne šiaip sau – kreditoriai, svarstantys skolinti vienai ar kitai valstybei, pasižiūri į kredito reitingą ir gali vertinti valstybės galimybes grąžinti skolas. Kuo prastesnis reitingas, tuo brangesnė paskola – remiamasi logika „jei jau skolinti rizikingai, tai bent iš to uždirbti“.
Dėl to Graikija, norėdama pasiskolinti, įsipareigoja mokėti daugiau nei 10 proc. siekiančias palūkanas, o Vokietija – vos 1,89 proc. Europos centrinio banko duomenimis, Lietuva už skolą šiuo metu vidutiniškai moka 3,8 proc. dydžio palūkanas, o Latvija – 3,4 proc.
Nors skirtumas nėra labai didelis, sausį Latvijai įsivedus eurą, šis santykis pasistūmės šiaurinės Lietuvos kaimynės naudai. Skeptikai galėtų išjuokti vos 0,4 proc. siekiantį skirtumą, tačiau valstybių poreikiai milžiniški, o tai puikiai atspindi ir ateities sąskaita gaunamos pinigų sumos.
Jei Latvija ir Lietuva norėtų skolintis milijardą eurų, pirmajai palūkanoms reikėtų skirti 34 mln. eurų, o Lietuvai – 38 mln. eurų. Tai yra 4 mln. eurų papildomų pajamų latviams, jų verslui, gyventojams ir ekonomikai. Būtent todėl kredito reitingo svarba šalies gerovei yra milžiniška.
Vyriausybės gebėjimų matas
Kiekvienas racionaliai mąstantis asmuo supras, kad palankus kredito reitingas turėtų būti siekiamybė, todėl darosi smalsu, kokie kriterijai svarbiausi kredito reitingą teikiančioms agentūroms.
Banko „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas, paklaustas, kur pradėti dėti pamatus aukštam reitingui, sakė, kad Vyriausybėje. „Iš esmės tai Vyriausybės reitingas, nes daugiausia žiūrima į valstybės skolą, jos dydį, skolinimosi poreikį, palūkanų normą bei kiek skolos sudaro vidaus ar išorės šaltiniai“, – aiškino ekonomistas.
Pašnekovo teigimu, visi šie kriterijai – valstybės rankose. Pagrindinė su reitingu susijusi problema yra tai, kad nuo jo priklauso ir verslui teikiamų paskolų palūkanų dydis.
„Pavyzdžiui „Fiat“ grasina pasitraukti iš Italijos, nes vyriausybė nesugeba susitvarkyti su viešaisiais finansais ir kelią grėsmę įmonės finansinei padėčiai, – pasakoja Ž. Mauricas. – Tai akivaizdžiai matyti ir lyginant Lietuvą su Estija. Bankų konkurencija pas estus intensyvesnė, tačiau mūsų verslas moka aukštesnes palūkanas.“
Ekonomistas pabrėžia, kad Latvija kur kas ryžtingiau nei Lietuva ėmėsi mažinti viešųjų finansų deficitą, o mūsų šalyje kelerius metus vyravusias taupymo tendencijas pamažu naikina valdančiųjų siūlymai didinti biudžeto deficitą. „Jau vien tokios kalbos lemia reitingo agentūrų nuomonę apie šalies finansų tvarumą“, – aiškina ekspertas.
„Danske Bank“ vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė pridūrė, kad aukštesnis kredito reitingas, jei nepakeičia verslui teikiamų palūkanų normos, tai bent jau leidžia bankams formuoti laisvesnę kreditavimo politiką. „Šalies reitingo gerėjimas rodo mažesnę riziką, o tai turi įtakos palūkanų normai. Kita vertus, tai gali atspindėti ne tik palūkanų norma, bet ir laisvesnė kreditavimo politika“, – teigė ekonomistė.
Latviams padėjo euras
Žiūrint į Lietuvos ir Latvijos kredito reitingų istoriją, galima pastebėti, kad pastarąjį kartą latviai lietuvius lenkė 2002-aisiais, o dar prieš dvejus metus mūsų šalis „Standard & Poor’s“ sudaromoje skalėje buvo trimis laipteliais aukščiau – 2010 metais Lietuvai buvo suteiktas blogiausias iš geriausių BBB reitingas, o krizės nokautuota Latvija turėjo tenkintis investicinės „šiukšlės“ statusu ir turėjo BB reitingą.
Įdomu, kad, nepaisant reformų, mažėjančio deficito, panaikinto NT burbulo ir išvalytos finansų sistemos, Lietuvos reitingas taip ir liko nepakitęs, o latviai šių metų viduryje mus pranoko ir buvo apdovanoti BBB+ reitingu, kuris ir įkūnija 0,4 proc. už skolą mokamų palūkanų skirtumą.
„Latviai kur kas ryžtingiau nei mes mažino biudžeto deficitą, ir dabar šis panašesnis į estų nei lietuvių, – teigė Ž. Mauricas. – Reitingo agentūros šį faktą įvertino ir tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl jų reitingas pranoksta mūsiškį.“
V. Klyvienės manymu, Latvijos kredito reitingo augimą lėmė teigiamas Europos Komisijos sprendimas dėl šalies narystės euro zonoje, pradedant 2014 metų sausio mėnesiu. Pažvelgus į Latvijos reitingo ūgtelėjimą galima pastebėti, kad šis paaugo praėjus kelioms savaitėms, kai buvo pranešta, jog Latvija taps naujausia bendross Senojo žemyno valiutos savininke.
Ne euras, o įsipareigojimas
Ekspertų pasiteiravus, ar, Lietuvai įsiveržus į euro zonos narių gretas, galima tikėtis mažesnio kredito reitingo, šių atsakymai išsiskyrė.
Ž. Maurico teigimu, euras negarantuoja gerėjančio kredito reitingo ilguoju laikotarpiu. „Po finansų krizės yra suvokiama, kad euro zona nėra vienalytė, – pasakojo „Nordea“ ekonomistas. – Neretai maišomos priežastys ir pasekmės, nes reitingas keliamas ne už pačią valiutą, o už sugebėjimą atitikti griežtus Mastrichto kriterijus.“
V. Klyvienės manymu, vien kriterijai reitingo agentūrų širdžių nesuminkštintų. „Vien geri deficito rodikliai nėra pakankami – narystė euro zonoje yra ilgalaikis griežtos fiskalinės politikos įsipareigojimas, o sukurtas naujas priežiūros mechanizmas leidžia reitinguojančioms agentūroms būti labiau užtikrintoms“, – pasakojo „Danske Bank“ analitikė.
Pašnekovės teigimu, kai nėra bendros valiutos, visuomet iškyla valdžios kaitos problemos ar įvairiausi Konstitucinio Teismo sprendimai, skatinantys politikus elgtis neracionaliai.
Ž. Mauricas taip pat pridūrė, kad galima jaustis ramiai dėl mažesnės palūkanų normos 1–2 metų laikotarpiu, tačiau praėjus medaus mėnesio periodui vėl reikia siekti užtikrinti stabilumą.
Lietuvos banko skaičiavimais, mažesnė palūkanų norma 2015–2021 metais, kuri bus taikoma, kai šalis įsives eurą, valstybei leistų sutaupyti 2–4 mlrd. litų. Skaičiuojama, kad daugiau nei pusę šios sumos dėl mažėjančių sąnaudų sutaupytų gyventojai ir verslas, o iki 1,6 mlrd. litų būtų sutaupoma biudžeto sąskaita.
FAKTAI: Skola ir reitingai
• 2013 metais 6,3 proc. valstybės išlaidų buvo skirta skolai valdyti – dukart daugiau nei gynybai.
• 2012-ųjų pabaigoje Lietuvos skola sudarė beveik 46 mlrd. litų. • „Standard & Poor’s“ Lietuvai priskiria BBB reitingą, „Moody‘s“ – Baa1, o „Fitch“ – BBB. • Šiemet Lietuva planuoja skolintis apie 7 mlrd. litų. • Aukščiausias įmanomas reitingas visose agentūrose – AAA. Vilius Petkauskas