Pradedant bet kokį verslą, plano sudarymas yra labai svarbus. Ne tik tam, kad būtų galima jį pateikti potencialiems investuotojams, bet ir tam, kad būtų lengviau suprasti savo tikslus ir uždavinius.
„Inovacijų komercializacijos centro“ partneris Leonidas Danilovas rekomenduoja nenaudoti verslo planų šablonų, o kurti juos savarankiškai – „nuo nulio“. Tai padeda išvengti klaidų ir pasikartojimų, kurie būdingi ką tik aukštąsias mokyklas baigusiam jaunimui (matyt, atsiliepia studijų metais įgyti įpročiai), leidžia sąmoningiau pažvelgti į projektą, užduoti sau ne visada patogius klausimus. „Forbes“ pateikia tris tipines verslo plano klaidas.
Nereikalingos informacijos perteklius
Dažnai verslo planų pristatymose apstu informacijos, neturinčios nieko bendra su projektu. L.Danilovas prisimena, kaip viena projekto komanda konkursui pateikė verslo planą, kurio 50 proc. sudarė asmeninių autorių pasiekimų išdėstymas, 30 proc. užėmė terminų ir apibrėžimų aprašymas ir tik 20 proc. prezentacijos sudarė pastangos papasakoti auditorijai apie patį verslą.
Projekto „Bytefy“ lyderis Artiomas Andrejenko prisimena, kad pirminiame jo verslo plano variante didžiausią dalį užėmė informaciją, susijusi su rinkų apimties skaičiavimais: kokia ji buvo ir kokia turėtų būti. Investuotojams beveik pamiršo paminėti svarbiausią dalyką – verslo esmę.
Aiškių verslo tikslų nebuvimas
Sudarant verslo planą, būtina nusistatyti aiškius tikslus ir realius jų pasiekimo tikslus, susikoncentruoti ties konkrečiais rinkos segmentais. Pavyzdžiui, vieno iš gamybos projekto verslo plane buvo paminėti gana įspūdingi produkto pardavimai pirmaisiais kompanijos gyvavimo metais. Tiesa, anot to paties plano, moksliniai tyrimai ir taikomoji veikla turėjo būti užbaigta ne anksčiau, kaip antrųjų metų veiklos viduryje, o projekto komandoje nebuvo nė vieno marketologo arba prekybos specialisto. Kokiais būdais komanda norėjo pasiekti užsibrėžtus tikslus, liko neaišku.
Turistinio gido „Soultravel“ vadovas Antonas Nevolinas pasakoja, kad pirmiausia projektas buvo orientuotas į studentus ir moksleivius, kurie turi pakankamai laisvo laiko. Tačiau kai buvo pradėta galvoti apie pelną, tapo akivaizdu, kad reikėtų orientuotis į labiau užimtus žmones, kurie važinėja į komandiruotes, t.y. į labiau turtingus ir mokius.
Išpūsti finansiniai duomenys
Naujos kompanijos sukūrimas – tai finansinė piramidė ir rašyti fantastinius skaičius ir šimtus procentų tiesiog kvaila. L.Danilovo teigimu, vieno iš projektų atstovai, vasarį pasirodę verslo planų konkurse, pranešė apie 800 proc. grąžos normą. Akivaizdu, kad šis žingsnis buvo susijęs su siekiu padaryti įspūdį potencialiems investuotojams, tačiau lėmė priešingą reakciją, nes pagrįsti pateiktų skaičių jie nesugebėjo.
Operuoti reikėtų tik realiais duomenimis, tuomet ir potencialios grąžos skaičiai bus įtikinami. Interneto tinklalapio, skirto socialinėms problemoms spręsti, Nedovolstvu.net lydėrė Jevgenija Petrova pasakoja, kad iš pradžių jų verslo plane buvo nereikalingas rodiklis – pelnas nuo užsiregistravusiųjų skaičiaus, kurį teko panaikinti. Buvo nuspręsta verslo plane palikti tik du rodiklius: registruotų vartotojų skaičių ir lojalumo koeficientą. Tai realu išmatuoti ir kompanija įgali šiuos rodiklius paveikti. „Iš pat pradžių nusistatome pesimistišką scenarijų,“ – prideda J. Petrova.