Net trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų finansiškai ir kitaip materialiai nepasiruošę šeimos maitintojo nedarbingumui ar netekčiai arba nežino, kaip reiktų tam pasirengti. Tik 25,2 proc. šalies piliečių teigia esantys finansiškai apsisaugoję šeimos maitintojo netekties atveju.
Tokius rezultatus atskleidė bendrovės „Sampo Life Lietuva“ prašymu atliktas reprezentatyvus 1016 šalies gyventojų nuomonės tyrimas.
Šeštadalis šalies piliečių sako, jog nesirūpina apsauga ateityje, nes jiems baisu galvoti apie savo ar artimųjų galimą darbingumą arba netektį. Ketvirtadalis skundžiasi, kad jų pajamų užtenka tik kasdieniam pragyvenimui, dėl to finansiškai ar kitaip materialiai nėra užsitikrinę ateities. Dar 8,4 proc. žmonių tiesiog mano, kad reikia gyventi šia diena.
„Tyrimas atskleidžia, kad trys ketvirtadaliai Lietuvos žmonių nemąsto apie ateitį. Šiuo metu Lietuvoje yra toks platus finansinių instrumentų pasirinkimas, įskaitant gyvybės draudimo apsaugą, kad jis leidžia finansiškai apsisaugoti nelaimės atveju net ir didžiausiems skeptikams bei mažiausias pajamas gaunantiems žmonėms“, - komentavo gyvybės draudimo bendrovės „Sampo Life Lietuva“ vadovas Rytis Ambrazevičius.
Lietuvos banko duomenimis, šiuo metu Lietuvos gyventojai turi 14,7 mlrd. litų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų bankams. Iš jų 10,3 mlrd. litų sudaro būsto paskolos, išduotos daugiau kaip 100 tūkst. privačių asmenų – tai reiškia jų finansinius įsipareigojimus vidutiniškai 25-30 metų.
Tuo tarpu tyrimas rodo, kad tik 3,8 proc. didelių finansinių įsipareigojimų turinčių žmonių yra apsidraudę – jie teigė, kad mirties ar nelaimingo atsitikimo atveju šeimos maitintojas yra apdraustas pakankama pinigų suma, kad šeima galėtų gyventi iš draudimo išmokos.
SAMPO banko Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Marius Vismantas pasakojo, kad Vakarų Europos valstybėse gyventojai daug rimčiau vertina savo finansinius įsipareigojimus bankams, o šeimos maitintojai atsakingai pasirūpina savo šeimos apsauga, jei juos ištiktų liga, mirtis ar kitokia nelaimė.
Vakarų Europoje (EU 15) gyventojų mokamos gyvybės draudimo įmokos sudaro beveik 10 proc. Bendrojo vidaus produkto sumos. Tuo tarpu Lietuvoje gyventojai savo gyvybės apsaugai skiria gerokai mažiau nei 1 proc. BVP.
Lietuvoje vos 1,7 proc. apklaustųjų teigė, kad šeimos nariai investuoja laisvas lėšas ir, atsitikus nelaimei, galės gyventi iš uždirbtų palūkanų. Šiek tiek daugiau saugumo jausmo turi gyventojai (14,9 proc.), kurių šeimoje pajamos gaunamos iš kelių asmenų ar kelių šaltinių. Jie teigia, kad dėl to vieno asmens nedarbingumas ar netektis finansiškai nesužlugdytų šeimos. Dar 4,8 proc. žmonių prisipažino, kad šeima turi materialaus turto, kurį iškeitus į pinigines lėšas, jų užtektų normaliam pragyvenimui.
„Sampo Life Lietuva“ užsakymu visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centras „Vilmorus“ atliko reprezentatyvią 1016 pilnamečių Lietuvos gyventojų apklausą 20 miestų ir 63 kaimuose.
