Europoje „bręsta įsitikinimas, kad tai, kas dabar vyksta Europos Sąjungoje, ateityje tęstis nebegali“, teigiama straipsnyje. Vokietijos kanclerės Angelos Merkel pareiškimas apie tai, kad „laikai, kuomet europiečiai galėjo absoliučiai remtis kitais, praėjo, yra tam tikras šių minčių pratęsimas“. Ir paskutinius mėnesius Europoje vyksta daug glaudesnio bendradarbiavimo ir vietinio štabo ES kūrimo darbas.
Trys gynybos organizavimo scenarijai
Pirmasis Europos Komisijos pateikiamas scenarijus numato tik „bendradarbiavimo ir gynybos suderinimo“ klausimo iškėlimą. Jis iš esmės būtų savanoriškas ir organizuojamas tik kriziniais atvejais. „Europos Sąjunga apsiribos iš dalies nedidelėmis pilietinėmis ir karinėmis operacijomis krizių sprendimui. Iš esmės, ES tik suteiktų palaikymą šalims narėms ir NATO ten, kur jos dalyvaus bendrose operacijose. Palaipsniui bus įkurtas „gynybinis fondas, tačiau karinis gamybinis kompleksas išliks stipriai fragmentuotas“.
Anot antrojo, daug labiau ambicingo scenarijaus, ES valstybės „daug glaudžiau derins karinius planus, bendrai vykdys didžiuosius gynybinius projektus iš bendro gynybinio fondo ir sukurs tam skirtas planavimo ir vadovybės sistemas“.
Tačiau kur kas įdomesnis yra trečiasis scenarijus, gavęs pavadinimą „Bendra gynyba ir saugumas“. Ji leidžia įkurti draudžiamas skraidymui zonas ir karinių-jūrų operacijų vykdymą „priešiškuose teritoriniuose vandenyse“, o taip pat „atsakomąsias priemones kibernetinių išpuolių atvejais ir glaudesnes ES šalių kariuomenių integracijas, įskaitant reguliarius karinius mokymus“.
„Europos Sąjunga turėtų galimybę įgyvendinti efektyvias karines operacijas geresnei Europos gynybai“, – teigiama dokumente. Maža to, anot leidinio, numatoma įkurti Europos pilietinės gynybos tarnyba, apie kurią nepateikiama išsamesnės informacijos.
