Nacionalinėje krepšinio lygoje sėkmingai rungtyniaujanti Prienų "Rūdupio" komanda galėtų pretenduoti į šalies rekordų knygą, mat joje - vos trylika metų teturintis prieniškis Edvinas Šeškus, - skelbia "Vakaro žinios".
Sportinės karjeros laipteliais spėriai kopiančiam vaikinukui krepšinio profesionalai pranašauja puikią ateitį ir linki kuo lengviau persirgti "žvaigždės" virusu. O dar geriau - šios "ligos" apskritai išvengti.
Treniruoja tėtis
"Rūdupio" vyriausiasis treneris - Edvino tėtis Virginijus Šeškus. Tačiau jis dievagojasi sūnaus į suaugusiųjų komandą neprastūmęs - perspektyvų jaunąjį žaidėją esą pastebėjęs pats klubo direktorius Aurimas Bartuška.
"Iš tiesų Nacionalinėje krepšinio lygoje tokio atvejo, kai žaidžia trylikametis, dar nėra buvę, - šyptelėjo V.Šeškus. - Turbūt daug kas pagalvos, kad tėvas, kaip komandos treneris, sūnų į komandą prakišo. Atvirai pasakysiu - aš net buvau prieš tai. Bet klubo direktorius mane ėmė spausti. Matė, kaip vaikas dirba aikštėje, kaip stengiasi, - vis geriau negu kokį iš gatvės paimti. (Juokiasi.) Juolab kad ir A.Sabonio mokyklos treneris Mindaugas Brazys, pas kurį maniškis treniruojasi, apie Edviną gerai atsiliepė. Taip jis nuo pernykščio rudens ir buvo įtrauktas į "Rūdupio" sudėtį."
Tėtis, be abejo, irgi džiaugiasi sūnaus pasirodymais krepšinio aikštelėje, bet pripažįsta, kad 188 cm ūgio 80 kg sveriančiam puolėjui iki patyrusio žaidėjo dar toli.
"Matau, kaip Edvinas jaučiasi aikštėje, kaip stengiasi, ką daro, - didžiavosi V.Šeškus. - Komandoje - patyrę krepšininkai, profesionalai, taigi yra iš ko mokytis, į ką lygiuotis. Kol kas jam, žinoma, daug ko trūksta. Ko norėti - dar tik trylika metų. Viskas priklausys nuo to, kaip Edvinas augs, tvirtės kaip krepšininkas. Šiuo metu gali labai stengtis, bet kas žino, kaip bus po kelerių metų. Taigi viskas - jo rankose."
Nuolaidų nedaro
Ko gero, sūnų treniruoti sunkiau negu kitą komandos narį. Juk savas vaikas gali ir priešgyniauti, ir savo nuomonę pareikšti. Ar tėtis treneris retkarčiais Edvinui nenuolaidžiauja?
"Drįsčiau pasakyti, kad savo vaiką treniruoti sunkiau nei kitus žaidėjus, - šyptelėjo V.Šeškus. - Sūnus tą irgi jaučia - ir atsipalaiduoja per daug kartais, ir kartais burbteli prieš. Stengiuosi būti visiems vienodai reiklus ir griežtas, taip pat ir sūnui. Kartais pastebiu, kad net daugiau iš Edvino reikalauju. Ir pagyrimais nesišvaistau, nes jie krepšininką gali
greitai sugadinti."
V.Šeškus patikino nepuoselėjantis vilčių apie sūnaus karjeros aukštumas, tačiau norėtų, kad Edvinas ateityje įsitvirtintų LKL rungtyniaujančioje komandoje.
"Ko gero, visi jauni krepšininkai svajoja apie žaidimą Amerikoje, - nusijuokė jis. - Tačiau manau, kad apie tokias aukštumas svajoti per drąsu. Džiaugčiausi, jeigu sūnus žaistų LKL. Tačiau iki tol laukia didelis ir sunkus darbas."
Idealas - Kobė Brajantas
- Edvinai, papasakok apie save: kur mokaisi, kaip sekasi? Kada pirmą kartą į rankas paėmei krepšinio kamuolį? - pakalbinome jauniausią NKL žaidėją E.Šeškų.
- Gimiau 1995 metų kovo 10 dieną Prienuose. Šiuo metu mokausi "Ąžuolo" pagrindinėje mokykloje, septintoje klasėje. Mokslai sekasi neblogai, ypač patinka matematika. Na, o krepšinį žaidžiu nuo penkerių metų. Pamenu, tėtis, sporto mokyklos treneris, kartą nusivedė mane į darbą. Paėmiau kamuolį, pamėčiau - žiauriai patiko. Pamatęs, kad tiesiog degu noru žaisti, pradėjo mokyti ir mane. Iš pradžių - kaip varyti kamuolį, vėliau - žaidimo subtilybių. Dabar, kad ir kas nutiktų, nesiskiriu su kamuoliu.
- Iš Prienų sporto mokyklos perėjai į A.Sabonio krepšinio mokyklą Kaune, o pernai buvai pakviestas į "Rūdupio" ekipą. Kokį įspūdį padarė pirmosios treniruotės su profesionalais? Juk "Rūdupyje" žaidžia patyrę vilkai - Andrius Giedraitis, Kęstutis Šeštokas ir kiti.
- Iš pradžių jaučiau nemenką jaudulį. Jie juk tokie patyrę žaidėjai! Ir fiziškai stiprūs, ir psichologiškai. Bet visi man buvo labai draugiški, labai mane palaikė, tad greitai apsipratau. Aišku, žinau savo vietą, kol kas į aikštelę esu išleidžiamas neilgam. Bet daug sunkiau ant suolelio sėdėti, negu žaisti.
- Prisipažink, ar tėtis tavęs nepalepina treniruotėse?
- Oi, ne, jis labai griežtas! Jokių nuolaidų man nedaro. Bet ir gerai. Treniruojuosi du kartus per savaitę, dalyvauju varžybose, be to, lankau A.Sabonio krepšinio mokyklą. Ten treniruotės kasdien, bet turiu žiauriai gerą mamytę - ji nuveža ir parveža.
- Jeigu tiek laiko treniruojiesi, turbūt ir laisvalaikio nebelieka?
- Iš tiesų laisvo laiko, galima sakyti, neturiu. Bet retkarčiais vis tiek nuvažiuojame su tėčiu pažvejoti.
- Žinau, kad savo amžiaus grupėje krepšinį sėkmingai žaidžia ir tavo vyresnysis brolis Daumantas. Gal giminėje yra ir daugiau krepšininkų?
- Daumantas anksčiau irgi lankė "saboninę", bet pernai grįžo į Prienų sporto mokyklą ir su šios mokyklos komanda dalyvauja įvairiuose krepšinio turnyruose. Jam irgi neblogai sekasi. Šiaip giminėje sportuojančiųjų daugiau nėra - tik tėtis. Mama tik serga už mus.
- Ar turi krepšininką, į kurį lygiuojiesi?
- Labiausiai patinka amerikietis Kobė Brajantas. Puikus žaidėjas. Tobulas krepšininkas. Stebiu jo žaidimą ir gėriuosi.
- Ko gero, taip pat svajoji kada nors užsivilkti NBA klubo marškinėlius?
- Taip, aišku! Bet puikiai suprantu ir tai, kad NBA rungtyniauja tik patys geriausi, ištvermingiausi, talentingiausi krepšininkai. Žinau, kad profesionalaus sportininko duona - nelengva, bet tas manęs visai negąsdina.
Iki Edvino Šeškaus pasirodymo aikštelėje nė vienas 13-metis Lietuvos krepšininkas nebuvo žaidęs tokio lygio varžybose. Tačiau jaunasis prieniškis turi į ką lygiuotis. Du krepšininkai - Martynas Mažeika ir Ignas Sinkevičius - nesulaukę 16-ojo gimtadienio debiutavo LKL čempionate. M.Mažeika 2000 m. apsivilko Klaipėdos "Neptūno" marškinėlius. "Alytaus" gynėjas I.Sinkevičius aukščiausiame divizione debiutavo visai neseniai, 2008 m. gruodžio 6 d. Savo pirmosiose rungtynėse jis pelnė 2 tšk.
