Maršrutas Vilnius–Klaipėda yra vienas populiariausių traukinių maršrutų. Pavyzdžiui, per mėnesį šiuo maršrutu važiuoja kelios dešimtys tūkstančių keleivių.
Per 2 valandas – misija (ne)įmanoma
Šiuo metu trumpiausia kelionė traukiniu iš sostinės į uostamiestį trunka 3 val. 50 min., ilgiausia – 4 val. 15 min. Maksimalus leistinas greitis ruože Vilnius–Klaipėda yra 140 km/h.
Portalas tv3.lt pasidomėjo, kaip „Lietuvos geležinkeliams“ sekasi tobulinti kelionę traukiniu nuo sostinės iki uostamiesčio.
Įmonės Komunikacijos departamento projektų vadovė Novilė Aleksejevaitė tvirtino, kad iki 2022-ųjų „Lietuvos geležinkeliai“ ketina elektrifikuoti geležinkelio ruožą Vilnius–Klaipėda. Įgyvendinus šį projektą, elektriniai traukiniai galės važiuoti nuo Baltarusijos sienos iki Klaipėdos.
„Tai leis ne tik sutrumpinti kelionės laiką, bet ir keliauti dar ekologiškiau“, – tikino pašnekovė.
N. Aleksejevaitės teigimu, dėl elektrifikacijos bus sumažintas ir traukinių keliamas triukšmas, nes elektrinių traukinių triukšmo lygis 8–10 decibelų žemesnis nei šilumvežių – 55–56 decibelų.
Tačiau apie keliones, kurios nuo Vilniaus iki Klaipėdos truktų dvi valandas ar trumpiau, kol kas galima tik pasvajoti.
„Lietuvos geležinkelių“ skaičiavimu, elektrifikavus ruožą, leistinas traukinių greitis sieks 160 km/h, o kelionės trukmė – kiek daugiau nei 3 val.
Dėl Kauno–Klaipėdos kol kas nežinia
Prieš daugiau nei penkiolika metų traukiniu Klaipėdą buvo galima pasiekti ne tik iš Vilniaus, bet ir iš Kauno. Tačiau dėl nepraktiškumo šis maršrutas buvo nutrauktas. Prieš keletą metų „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Vidmantas Gudas žiniasklaidai sakė, kad įmonė svarsto apie šio maršruto atgaivinimą.
Nuo šio pasakymo praėjo jau treji metai, tačiau konkrečių rezultatų šiuo klausimu nebuvo pasiekta.
„Šiuo metu vertiname galimybes elektrifikavus ruožą iki Klaipėdos atnaujinti ir maršrutą Kaunas–Klaipėda. Jokie sprendimai dėl šio maršruto nėra priimti, vertinamas tiek rinkos potencialas, tiek infrastruktūros bei traukinių parko galimybės“, – kalbėjo „Lietuvos geležinkelių“ atstovė.
Per pietų pertrauką iki Klaipėdos ir atgal
Pasaulyje vis dažniau kalbama apie greitųjų kapsulių „hyperloop“ technologiją, kuri išgarsėjo 2013 metais, kai apie ją prabilo milijardierius, įmonių „Tesla“ ir „SpaceX“ vadovas Elonas Muskas. Šią technologiją vystančių kompanijų skaičiavimais, kapsulės greitis gali siekti 300 m per sekundę arba apie 1 080 kilometrus per valandą.
Vienos iš kapsules vystančių bendrovių „Hyperloop One“ atstovai prieš metus viešėjo Lietuvoje, jų paskaičiavimais, Klaipėdą iš Vilniaus būtų galima pasiekti per 20 min., kelionė iš sostinės iki Talino truktų šiek tiek daugiau nei pusvalandį. Iš Kauno iki Rygos nuvažiuotume per 17 min, o iki Varšuvos – 25 min. Iš Vilniaus iki Berlyno galima būtų nuvykti per valandą.
Tuo metu skelbta, vidutiniškai kelionės kaina būtų apie 25 eurus. Tačiau technologija susilaukia ir nemažai kritikos. Skeptikai tvirtina, kad greitosios kapsulės yra nepraktiškos, o šios idėjos vystytojai neįvertino visų rizikų ir galimų milžiniškų išlaidų.
