Savo svarbioje kalboje užsienio politikos tema, kurioje stigo konkrečių detalių ir kuri privertė kasytis pakaušius sutrikusius Vašingtono ekspertus, D.Trumpas perspėjo, kad Europos ir Azijos šalims gali tekti pačioms rūpintis savo gynyba.
Jis žadėjo panaikinti prekybos sutartis, naujai pertvarkyti NATO kaip priemonę migracijai ir „radikaliajam islamui“ riboti, taip pat kelti JAV nacionalinius interesus aukščiau visų kitų motyvų. „Pirmiausia Amerika“ bus svarbi ir pati viršiausia mano administracijos tema“, – D.Trumpas sakė savo šalininkams, pasiskolinęs šį šūkį iš Amerikos prieškario izoliacionistų.
Prognozuota, kad ši kalba taps galimybe D.Trumpui, įgijusiam aiškų pranašumą respublikonų kovoje dėl teisės tapti partijos kandidatu į prezidento postą, palenkti į savo pusę skeptiškai jį vertinančius JAV užsienio politikos lyderius. „Mūsų užsienio politika – visiška nelaimė“, – tvirtino milijardierius verslininkas, atmesdamas pastangas šioje srityje, kurias nuo Šaltojo karo dėjo visi JAV prezidentai, tiek respublikonai, tiek demokratai.
„Mes atkūrinėjame kitas šalis, silpnindami savąją“, – pridūrė jis, smerkdamas pagalbos misijas Artimuosiuose Rytuose ir JAV prekybos su Kinija deficitą.
„Mūsų sąjungininkai nemoka savo sąžiningos dalies“, – perspėjo D.Trumpas, aiškiai besdamas pirštu į NATO ir artimas JAV sąjungininkes Azijoje, tokias kaip Japonija ir Pietų Korėja.
„Šalys, kurias mes giname, turi apmokėti tokios gynybos išlaidas. Na, o jeigu to nebus, JAV privalo būti pasiruošusios leisti toms šalims gintis pačioms“, – pažymėjo respublikonų favoritas.
„Negerai“
Vis dėlto 69 metų D.Trumpas, pakylėtas pastarųjų svarių pergalių pirminiuose rinkimuose, pastebimai sau prieštaraudamas priekaištavo prezidentui Barackui Obamai, kaltindamas jį nusigręžimu nuo tradicinių JAV sąjungininkų, tokių kaip Izraelis, ir rankos ištiesimu ilgamečiams priešams, tokiems kaip Iranas. „Pasirinkome kovoti su mūsų seniausiais draugais, o dabar jie pradeda ieškoti pagalbos kitur. Atminkite tai. Negerai“, – sakė D.Trumpas.
Tačiau respublikonų favoritas aiškiai įvardijo, jo nuomonę, didžiausią grėsmę Jungtinėms Valstijoms ir kaltino pagrindinę demokratų pretendentę Hillary Clinton šiuo klausimu kalbant pernelyg aptakiai. „Radikaliojo islamo plitimo suvaldymas yra svarbus užsienio politikos uždavinys Jungtinėms Valstijoms ir, tiesą sakant, visam pasauliui“, – pabrėžė jis.
Buvęs aukšto rango Valstybės departamento patarėjas Davidas Pollockas, dabar dirbantis Vašingtono institute, sakė naujienų agentūrai AFP: „Tai atrodė kaip patrauklesnis Trumpo temų pristatytas švelnesniu ir išmanesniu būdu, bet jis daug klausimų paliko neatsakytų.“
„Ir svarbiausias išbandymas – kokių naujų patarėjų jis gali susirasti, kurie viešai jį palaikytų ir prisijungtų prie jo komandos“, – pridūrė ekspertas. D.Trumpas buvo pašiepiamas, kad nesugeba užsitikrinti iškilių užsienio politikos veikėjų palaikymo ir yra priverstas kliautis menkai žinomų radikalių pažiūrų dešiniojo sparno atstovais.
Vis dėlto jis gynė savo komandą, sakydamas, kad Vašingtono diplomatiniai sluoksniai yra sukompromituoti chaoso, kurį sukėlė Irake, vadovaujant ankstesniam prezidentui George'ui W.Bushui. „Mano tikslas – nustatyti užsienio politiką, kuri tvertų kelias kartas“, – pabrėžė D.Trumpas.
„Štai kodėl ieškau ir turiu ieškoti talentingų ekspertų, turinčių požiūrį ir praktinių idėjų, o ne apsupu save tokiais, kurių biografijos nepriekaištingos, bet kurie turi labai mažai kuo pasigirti, išskyrus atsakomybę dėl ilgai vykdytos nesėkmingos politikos ir nuolatinių pralaimėjimų kare“, – aiškino jis.
Priešprieša su sąjungininkais
Vis dėlto daugelis ekspertų pažymėjo, kad D.Trumpą tribūnoje pristatė vienas iš buvusių artimiausių G.W.Busho patarėjų Artimųjų Rytų politikos klausimams – buvęs ambasadorius Zalmay Khalilzadas.
Tai buvo įvertinta kaip ženklas, kad didėjant tikimybei, jog D.Trumpas bus išrinktas respublikonų kandidatu, vis daugiau iškilių partijos veikėjų pereis į jo stovyklą. Brookingso instituto Tarptautinės tvarkos ir strategijos projekto direktorius Tomas Wrightas sakė, kad D.Trumpo pozicija užsienio politikos klausimais išlieka smarkiai nutolusi nuo tradicinių respublikonų idėjų.
Tačiau naujoji jo kalba gali suteikti „paguodos antklodę“ žmonėms, kurie nėra užsienio politikos specialistai ir kurie nori tikėti, kad šis veikėjas galėtų surengti įtikinamą kampaniją prieš lapkritį vyksiančius visuotinius prezidento rinkimus. „Jis sakė norintis būti patikimas sąjungininkas, kad jis susitelkęs į Amerikos interesus, bet (suvokiantis), Amerika turi atlikti tam tikrą vaidmenį“, – aiškino T.Wrightas.
„Tačiau jis taip pat pasakė – jeigu sąjungininkai neapmokėtų didelės tų išlaidų dalies ... tuomet jis pasitrauktų“, – pridūrė ekspertas. T.Wrighto nuomone, nors šis D.Trumpo idėjų pristatymas atrodė sklandesnis, jokios išsakytos mintys negali jo sutaikyti su konservatyviosios užsienio politikos lyderiais.
D.Trumpas visiškai nepaminėjo Ukrainos ir yra užsiminęs, kad gali derėtis dėl naujų ryšių su Rusija. Jis taip pat argumentavo, kad didėjanti Kinijos galia yra ekonominis, o ne geopolitinis iššūkis. „Bus labai nerimaujama, kad jis nori sudaryti susitarimą su mūsų varžovais“, – pažymėjo D.Wrightas.
Michaelas Pregentas, buvęs Irako karo vado žvalgybos generolo Davido Petraeuso patarėjas ir Hudsono instituto analitikas, sakė, kad D.Trumpo kalba buvo „nerišli“. Jis taip pat reiškė susirūpinimą, kad prie D.Trumpo komandos prisidėjo Z.Khalilzadas, neseniai parašęs straipsnį „Neokonservatyvus pagrindas deryboms su Iranu“.
