Simona Pukytė, Ugnė Galadauskaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Regos negalią turintys žmonės skundžiasi, kad trūksta jiems pritaikytų erdvių. Neįgalieji teigia, kad daugelio blogybių pavyktų išvengti, jei apie juos būtų galvojama prieš statant ar įrengiant pastatus, o ne viską pabaigus.
Klaipėdiečiui Valdui orientuotis erdvėje padeda tik baltoji lazdelė. Tačiau, pasak nematančio vyro, kelionė į parduotuvę ar pasivaikščiojimai – ne visuomet lengvi.
„Problemų yra gana daug. Svarbiausia yra tai, kad atsiranda nenumatytos kliūtys. Tai mašina pastatyta ne vietoje, tai kažkas kažką išrausė, taką ne vietoje perkasė, nėra jokių apsauginių juostų, jokių apsauginių tvorelių“, – pasakoja Valdas Glaveckas.
Neįgalieji sako, kad viešos erdvės jiems tiesiog nepritaikytos.
„Klaipėdos autobusų stotyje silpnaregiams nėra prieinama informacija, kur važiuoja koks autobusas, [įrengtos] stiklinės durys, vitrinos. Silpnaregis tiesiog neatskiria, kur stiklinės durys, o kur vitrininiai langai“, – teigia Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centro direktorė Daina Vitkauskienė.
Silpnaregiai mato tam tikras spalvas ir specialūs lipdukai ant parduotuvių vitrinų ar laiptų pakopų gerokai padėtų. Pasigendama ir akliesiems pritaikytų paplūdimių, poilsio zonų.
Aklųjų ir silpnaregių sąjungos duomenimis, Lietuvoje gyvena beveik 7 tūkst. regos problemų turinčių žmonių. Neįgalieji tikina, kad daugelio blogybių būtų galima išvengti, jeigu apie jas būtų galvojama projektuojant viešas erdves, statant ar įrengiant visuomeninius pastatus, o ne pabaigus visus darbus.
