Sakoma, kad ne kiekviena keturis ratus turinti transporto priemonė yra automobilis. Vertinti vienaip ar kitaip kriterijų ir būdų yra gausybė, tačiau šį kartą apsiribokime nuomone, pagal kurią automobiliais laikoma tik ta ratuota technika, kuri buvo pagaminta iki devintojo praėjusio amžiaus dešimtmečio.
Būtent tokio nusistatymo laikosi nuotraukose užfiksuoto ryškiai raudono 1976 m. „Triumph TR6“ kabrioleto savininkas Ričardas Rupkus. Natūralu, kad britiškas rodsteris nėra kasdieniniam naudojimui mūsų klimato sąlygomis tinkantis modelis, tačiau klausiamas apie darbinius automobilis jis pažymi, kad ir kaip susisiekimo priemonę linkęs rinktis senesnę techniką.
Ričardas Rupkus šalia savo 1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Ričardas sako automobilį prieš trejus metus pirkęs Vokietijoje. Pati įsigijimo ir rodsterio grįžimo į Lietuvą istorija, anot jo, verta atskiro pasakojimo. Prisimindamas ją vyras pripažįsta, kad tai buvo vienas iš tų atvejų, kuomet nugalėjo žavesys, todėl vykstant deryboms jis net nepareikalavo stendo patikrinti važiuoklę ir svarbiausius mazgus. Netgi bandomojo važiavimo neprireikė. Rezultatas – kelionės metu nukritęs ratas ir išsimontavęs pusašis, kurių remontas neturint įrangos, o kartu ir visa kelionė buvo itin sudėtinga.
Tie, ką domina šis 102 AG galios, 2,5 litro darbo tūrio vienaeilį šešių cilindrų variklį turintis grynakraujis britiškas rodsteris, gali pakratyti kišenes. Dabartinis savininkas kurį laiką mėgina parduoti britišką rodsterį, o kaina, kurią pamatysite prie skelbimo viename iš didžiausių specializuotų portalų – 45 tūkst. litų. Kaip pažymėjo pašnekovas, važinėti trejus metus savuoju „Triumph“ jis neketino, tačiau surasti pirkėją brangiam žaislui sutrukdė sunkmetis.
1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Įdomiausias klausimas, kurio sulaukė Ričardas bandydamas parduoti automobilį, buvo apie specializuotą servisą. Natūralu, kad „Triumph“ ar klasikinių britiškų modelių priežiūros ir remonto darbus atliekančių servisų nėra ne tik Lietuvoje, bet ir visame Baltijos šalių regione. Anot Ričardo, toks automobilis netinka tiems, kurie nemyli technikos ir gyvenime nėra laikę rankose rakto.
Minėjote, kad su kelionėje susidūrėte su techniniais nesklandumais. Ar turėjote kokių problemų vėliau eksploatuodamas automobilį?
Jis toks paprastas ir primityvus, kad praktiškai nėra kam sugesti. Variklis yra kaip metalo gabalas su paskirstymo mechanizmu, laidais ir žvakėmis. Reikia turėti garažą, nes laikyti tokį automobilį lauke negerai dėl aplinkos poveikio, o ir širdis neleistų. Specialios priežiūros jis nereikalauja, taip pat tai nėra kasdieninis automobilis, o dėl nesudėtingos konstrukcijos lūžti praktiškai nėra kam. Tikrai nėra taip, kad eksploatacija būtų kažkuo išskirtinė ar reikalautų pastovių investicijų. Per trejus metus aš išbandžiau jį itin ekstremaliomis sąlygomis – miškų keliuose, žvyrkeliuose, važiuodamas dideliu greičiu. Ir nieko neatsitiko.
Ką reiškia turėti kabrioletą Lietuvoje? Ar nebaisu palikti atvirą automobilį stovėjimo aikštelėje?
1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Kabrioleto konstrukcija tuo ir savita, kad jis atviras. O ką ten įsilaužus galima paimti? Sėdynę išsinešti ar vairą? Daiktų tokiame automobilyje niekuomet nepalieki. Praktiškai visi kabrioletai paliekami atviri, kuomet geras oras. Pavogti juk gali bet kurį automobilį – su stogu ar be jo, su signalizacija ar be jos. Aišku, Lietuva nėra skirta tokiems modeliams, nes važinėti tinkamas sezonas yra labai trumpas. Tiesa, šį modelį galima paversti ir kupė, nes galima įsigyti originalų gamintojo siūlytą kietą stogą, šildytuvas taip pat labai galingas.
Žmonių, kurie įkyriai bandytų lįsti į automobilį, man kol kas nepasitaikė. Aišku, aš nelaikau jo numetęs ilgai kur nors kieme ar miesto centre. Emocijas jis sukelia labai geras – važiuojant magistrale priartėja automobiliai, rodo nykščius, lenkdami pristabdo, sveikinasi. Vairuodamas pasikraunu labai daug gerų emocijų. Ir šiandien važiuojant čia pro šalį važiavęs naujausias „Jaguar“ pristabdė, pakėlė ranką. Žmonės bendrauja ir tai suteikia labai daug teigiamų įspūdžių.
Kaip juokauja patys britai, pas juos lyja 300 dienų per metus ir nepaisant to kabrioletų rinka yra viena iš didžiausių pasaulyje. Kodėl pas mus tokie automobiliai nėra populiarūs?
Kuomet 2008 m. įsigijau šį automobilį, maždaug po metų Lietuvoje pastebėjau ženklų kabrioletų pagausėjimą. Modelių buvo įvairiausių, aišku, turbūt daugiau pigesnių markių, tokių kaip „Volkswagen Golf“, „Opel Astra“. Kuomet atvirus modelius sau leisti galėjo ir jaunimas, buvo susidomėjimas ir mano automobiliu, tačiau kaina jiems visgi buvo neįkandama. Ir dabar daug žmonių domisi tokiais automobiliais, tačiau vėlgi visus jų norus apriboja finansai.
1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Tiems, kurie gali sau leisti įsigyti tokį automobilį, reikalingas servisas, galintis greitai ir sąlyginiai nebrangiai suteikti visas priežiūros ir remonto paslaugas. Taip pat reikia komforto, todėl dažniausiai žmonės renkasi naujus kabrioletus su kondicionieriais ir mygtuko paspaudimu valdomais stogais. Natūralu, kad seno ir naujo automobilio patogumas skiriasi. Šis rodsteris yra komfortiškas, kuomet važiuoji magistrale, visur kitur jis šiek tiek barška, cypsi, trata. Nors originalios sėdynės patogios ir minkštos, komforto lygis visgi ne toks kaip naujo automobilio.
Žmonės, kurie tuo labai domisi neįperka tokio automobilio. Jeigu pas mus būtų tas vidurinis sluoksnis, kurio nariai galėtų skirti tam daugiau pinigų, tokių automobilių Lietuvoje tikrai atsirastų. Kol kas tautiečiams tai yra per brangu, juolab, kad skirtumas tarp finansinio pajėgumo tų, kurie tuo domisi ir to nori bei tų, kurie gali sau leisti, tačiau jiems tai neįdomu, yra labai didelis. Kol kas tokios tendencijos yra tiesiogiai susiję su finansais. Mažas pajamas gaunančiam žmogui, kuris kasdien važinėja su 3-4 tūkst. litų vertės „Audi“ ar „Volkswagen“ įsigyti už 50 tūkst. litų išskirtinį automobilį pasivažinėjimui savaitgalį yra sunkiai įmanoma.
1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Britai nevengia pareiškimų apie tai, kad jų automobiliai turi savitą stilių, ryškų charakterį. Ar po trejų metų prie „Triumph“ vairo jūs galite pasakyti kuo konkrečiai tai pasireiškia?
Manau automobilis išsiskiria savo stiliumi, kuris yra išties „konservatoriškas“. Taip pat primityvumas ir paprastumas bei komforto reikalavimų nepaisymas. Važiuojant pakaba šiek tiek kietoka, nėra jokio vairo stiprintuvo – vairo velenas nukreiptas tiesiai į ratus. Aišku, važiuojant jis sukinėjasi labai lengvai ir kuomet teko važiuoti slalomuose, „nardyti“ tarp kūgelių buvo labai lengva.
Kaip galima charakterizuoti garsųjį anglų šnipą Džeimsą Bondą – stilingą, elegantišką, kietą ir šiek tiek šaltoką personažą, kuris traukia moteris, tokie pats yra ir britiški automobiliai. Merginų dėmesį savo išskirtiniu stiliumi jie taip pat traukia, yra griežti, itin konkretūs. Nėra nieko užslėpto, jokių nereikalingų patobulinimų ar modernizavimo. Visa konstrukcija yra labai aiški, bet labai patikima.
1976 m. „Triumph TR6“ (TR250) (nuotr. Balsas.lt/Vladimiro Paranino)
Kokius automobilius renkatės kasdieniniam eksploatavimui?
Man tikri automobiliai yra tie, kurie buvo pagaminti iki 1985 m., visi kiti – transporto priemonės. Kiekvienas automobilis anksčiau turėjo savo charakterį, stilių, netgi salono kvapas buvo vis kitoks. Taip pat labai skyrėsi dizainas, buvo naudojamos specifinės medžiagos. Nuo devintojo dešimtmečio prasidėjo masinis perėjimas nuo automobilių prie transporto priemonių. Prioritetais tapo medžiagų kaina ir gamybos supaprastinimas. Stilius, išorės dizainas tapo ne taip reikšminga – svarbiausia, kad kaina būtų patraukli.
Kasdieniniame gyvenime man taip pat tenka naudotis paprastesne technika, tačiau aš niekaip negaliu atsisakyti senesnių transporto priemonių, nors investicijos kartais būna didelės. Renkuosi modelius pagamintus devyniasdešimtaisiais metais – man dar patinka kokybė, automobiliai atrodo patikimi. Patinka interjero apdaila, salono garso izoliacija, eksploatacinis paprastumas. Nauji automobiliai yra kaip šiuolaikinė drabužių mada – nueini į „Armani“ parduotuvę, nusiperki kostiumą, po metų keičiasi kolekcija ir reikia įsigyti naują. Tokie ir tie automobiliai – labai laikini.
