„Triumph Spitfire“ : dar vienas populiarus britiškas kabrioletas

Pats mažiausias „Triumph“ markės automobilis tapo ir pačiu pigiausiu. Kitaip negu „TR“ modelių serija, naujasis „Spitfire“ turėjo pritraukti didesnį pirkėjų ratą. Pasirodęs prekyboje, mažasis „Spitfire“ kainavo vos 640 tuometinių svarų sterlingų. Palyginus su aršiausiu konkurentu „MGB“, „Triumph“ automobilis buvo maždaug trimis šimtais svarų sterlingų pigesnis.

Kitaip negu „Austin-Healey Sprite“ ir „MG Midget“, kurie buvo tiesioginiai konkurentai, „Triumph“ produktas galėjo pasigirti elegantišku dizainu, nepriklausoma pakaba, priekiniais diskiniais stabdžiais.
Per aštuoniolika gyvenimo metų, „Triumph“ visame pasaulyje pardavė net 314.000 šio modelio vienetų. 41.000 egzempliorių turėjo šešių cilindrų variklius.

Visuomenei šis modelis buvo pirmą kartą pristatytas 1962 metais. Kaip ir „TR4“, taip ir naujojo „Spitfire“ elegantiškas linijas nubraižė Giovanni Michelotti - garsus dizaineris iš Italijos. Kadangi tai turėjo būti pigus ir daugeliui prieinamas modelis, daugelis komponentų buvo paimti iš „Triumph Herald“ modelio.
Vis dėlto norėdami įpūsti šiek tiek daugiau gyvybės naujam modeliui, inžinieriai nusprendė patobulinti mažytį 1.1 litro benzininį variklį. Inžinieriai pakeitė kumštelinį veleną, sumontavo du karbiuratorius. Šie pakeitimai leido variklio galią pakelti iki 63 AG. Nors maksimalus greitis nesiekė net 160 km/val, tačiau iš tokio pigaus automobilio nereikėtų tikėtis superautomobilio charakteristikų.

Įsibėgėjus automobilio gamybai, „Triumph“ vos po dviejų metų patobulino populiarųjį „Spitfire“. Variklis nuo šiol išvystė 67 arklio galias, interjero apdailos detalės tapo kokybiškesnės. Vėliau kompanija automobilį atnaujino dar kartą. Trečiasis modelio atnaujinimas buvo truputėlį svarbesnis, nes „Spitfire“ gavo 1.3 litro benzininį motorą išvystantį 75 arklio galias.
Ketvirtasis ir priešpaskutinis „Spitfire“ atnaujinimas įvyko 1970 metais. Nors Giovanni Michelotti dar kartą patobulino automobilio eksterjero linijas, tačiau didžiausi pakeitimai įvyko galinėje važiuoklėje. Pakeitus tvirtinimo būdą ir leidus viršutinėms lingėms judėti laisvai, inžinieriai sugebėjo pagerinti galinės važiuoklės stabilumą posūkiuose.

Paskutinė modelio evoliucija pasirodė 1974 metais. Po variklio gaubtu buvo sumontuotas 1.5 litro benzininis motoras išvystantis 75 arklio galias ir 143 NM sukimo momentą. Daugelis šio modelio gerbėjų teigia, jog šis variklis turėjo atsidurti „Spitfire“ vos tik jam pasirodžius prekyboje. Mažas, pakankamai didelį sukimo momentą turintis motoras privertė „Spitfire“ skristi.
Vis dėlto viskam ateina galas. „British Leyland“ nusprendė sustabdyti sportiškų automobilių gamybą ir koncentruotis į masinę transporto priemonių gamybą.  Toks sprendimas yra mažų mažiausiai keistas, nes penktosios evoliucijos „Spitfire“ patekdavo į populiariausių automobilių dešimtuką. Nuo 1974 iki 1980 metų, „Triumph“ pardavė net 95.829 elegantiškuosius kabrioletus.
„Spitfire“ tapo ne tik populiariausiu markės modeliu, bet ir paskutiniu „Triumph“ automobiliu. Nutraukus „Spitfire“ gamybą, garsios sportiškų automobilių gamintojos vardas buvo dedamas ant „Honda Ballade“ modelių.