Garsai. Jie būna malonūs, erzinantys ar net sukeliantys fizinį skausmą. Didmiesčio šurmulyje žmonės prisitaiko prie aplinkos keliamo triukšmo, tačiau grįžus į namus tikisi ramybės. Jos sulaukia ne visada, mat ne vieną daugiabutį ar privatų namą supa stovėjimo aikštelės, statybvietės ar intensyvaus eismo gatvės. Dėl to didesnių miestų gyventojai skundžiasi, jog naktį tenka miegoti užsidarius langus. O savaitgaliais, nuo pat ankstaus ryto darbo imasi aplinką tvarkantys darbuotojai arba butą remontuoti sumanę kaimynai, nors įstatymas laisvadieniais draudžia kelti triukšmą iki 9 valandos ryto.
„Reiktų, kad važiuotų su naujomis mašinomis. Ir senas apmokestinti šimtu eurų metams, sakysim“, - sako TV3 kalbintas praeivis.
Štai darbui ruošiasi fizikinių veiksnių tyrimų specialistas. Ant stovo montuojamas triukšmo matuoklis, kuris nustato, ar transporto sukeliamas garsas gyvenamajame rajone neviršija leistinos 65 decibelų normos. Duomenys perkeliami į kompiuterį ir netrukus paaiškėja – gyventojų ramybė šiek tiek trikdoma. Informacija siunčiama tyrimo užsakovui ir jis nuspręs, kokių priemonių imtis.
„Taikyti administracines poveikio priemones, tam, kad būtų apribotas ar tiksliau, sumažintas triukšmo šaltinis. Taip pat apribojant darbo trukmę arba įdiegiant kažkokias technines priemones“, - sako NVSPL atstovas Eugenijus Klebas.
Gyvenamosiose patalpose nuo 6 ryto iki 6 vakaro leidžiamas garso lygis negali viršyti 55 decibelų. Nuo 18-iki 22 valandos – 50, likusiomis valandomis – 45 decibelų. Jei šių nurodymų kaimynai ar aplinkinių namų gyventojai nesilaiko, o susitarti nepavyksta, rekomenduojama kviesti policiją. Fizinių sužalojimų dėl skleidžiamo garso atvejai fiksuojami labai retai, tačiau pavojingu laikomas ir psichinis dirginimas.
„Nuolatinis triukšmas žmogų išveda iš pusiausvyros. Jis pradeda laukti to garso psichologiškai. Labai nemalonu. Vėl kaimynai gręš, neduos susikaupti, o man reikia skaityti, rašyti, pagaliau pabūti su savimi“, - vertina Vilniaus visuomenės sveikatos centro atstovas Algimantas Kutanovas.
Šiandien triukšmo klausimas buvo keliamas ir Vyriausybėje. Sveikatos apsaugos ministerija pasiūlė triukšmo prevencijos įstatymo pakeitimus. Juose siūloma daugiau iniciatyvos imtis Susisiekimo ministerijai, kuri turėti atidžiau rengti savo planus dėl kelių ar geležinkelio tiesimo šalia gyvenamųjų rajonų.
Tačiau politikams bendros kalbos rasti kol kas nepavyksta. Siūlymais susisiekimo ministras nesusižavėjo ir Rimantei Šalaševičiūtei pasiūlė geriau pasiruošti ir šį reikalą aptarti artimiausiame vyriausybės posėdyje.
