Teigiama, kad nauju požiūriu į individualią veiklą būtų galima išspręsti problemą, kai samdomą darbą sparčiai keičia individuali veikla, o dirbantys savarankiškai nėra apdraudžiami visomis draudimo rūšimis, kurios taikomos dirbant pagal darbo sutartį.
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis pripažįsta, kad individualia veikla piktnaudžiaujama, tačiau, pasak jo, tokių atvejų nėra daug.
„Turime atvejų ir sektorių, kurie piktnaudžiauja individualia veikla, jų mažuma ir spręsdami jų problemą bandome visiems pritaikyti kurpalių“, – tarybos posėdyje sakė A. Romanovskis.
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė remia individualios veiklos „priartėjimą prie darbo santykių“.
„Nenuvertinkime to priartėjimo prie darbo santykių (...) Mums kaip tik reikėtų koncentruotis į patrauklesnę darbo santykių, darbo sutarčių formą“, – posėdyje teigė profsąjungų lyderė.
Ir A. Romanovskis, ir I. Ruginienė siūlo mokesčių įstatymuose numatyti naują individualios veiklos apibrėžimą.
„Sugaudykime tuos, kurie bando apeiti, bet nebandykime individualią veiklą kaip reiškinį, savarankiškai dirbančius išnaikinti“, – tvirtino A. Romanovskis.
„Turime situacijas, kai įmonėse dalis darbuotojų dirba pagal individualią veiklą. Todėl turime visi susitarti, kas yra individuali veikla“, – kalbėjo I. Ruginienė.
Jos teigimu, taikinys turi būti „ilgametės darbo sutartys, staiga pakitusios į individualią veiklą“.
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas įsitikinęs, kad darbo santykių ir individualios veiklos „skirtumai turi likti“.
„Dabar reikia diskutuoti, kokio dydžio tie skirtumai turi būti, kad nebūtų labai didelių paskatų permetinėti žmones iš darbo santykių į individualią veiklą“, – tvirtino jis.
Viceministras užsiminė, kad kurjeriai ar lėktuvų pilotai taip pat dažnai pradeda dirbti individualiai, vėliau dėl socialinių garantijų įsidarbina kitose įmonėse, o galiausiai visai pasitraukia, todėl oro bendrovėms trūksta pilotų.
„Pilotai permetami į individualią veiklą. Pradžiai padaro viena įmonė, paskui – kita, nes pigiau, o kaip ji sukonkuruos su ta, kuri jau padarė pilotus smulkiaisiais verslininkais, dirbančiais savarankiškai, tada pilotai, norėdami socialinių garantijų eina į dar kitą įmonę, kur sudaromos darbo sutartys. Taip apsuka ratą ir tada visai išeina iš sektoriaus, nes nebėra įmonės, atsiranda naujas standartas, kai visi dirba pagal individualią veiklą. Ir ima vėluoti skrydžiai, ima trūkti pilotų“, – kalbėjo viceministras.
Socialinio draudimo darbuotojų profesinės sąjungos atstovės Jolantos Kiguolienės bei Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidiumo narės Aurelijos Maldutytės nuomone, valdžia galėtų „duoti galimybę mokėti draudimo įmokas savanoriškai“ ir taip žmonėms turėti apsaugą.
„Gal 80 proc. pasirinks galimybę mokėti įmokas ir apsidrausti dėl nedarbingumo, nuo nelaimingų atsitikimų darbe ir už kitus draudimus“, – svarstė A. Maldutytė.
Finansų ministerija individualią veiklą siūlo apmokestinti 20 proc. GPM tarifu jį didinant palaipsniui: 2025 metais – nuo 15 iki 17 proc., o 2026 metais – iki 20 procentų. 2024 metais GPM tarifas individualiai veiklai nesikeistų.
Nuo 2025 metų tarifai pilna apimtimi būtų taikomi tik pasiekus 35 tūkst. eurų apmokestinamųjų pajamų ribą per metus arba 3 tūkst. eurų per mėnesį.
Siūloma daugiau nei dukart – nuo 45 tūkst. iki 20 tūkst. eurų – mažinti metinių pajamų ribą dirbantiems su verslo liudijimu, o daugiau nei 20 tūkst. eurų uždirbantys turėtų registruoti individualią veiklą.
Mokesčių pertvarka numato „Sodros“ įmokų pokyčius individualios veiklos pajamoms. Dirbantys pagal individualią veiklą, ūkininkai, šeimynos dalyviai taip pat mokėtų 1,31 proc. įmokas nedarbo draudimui.
