Jis niekada nepagalvotų, kad minos nukenksminimas šalia jo namų bus vienas jo didžiausių nusikaltimų gyvenime, dėl kurių jis patirts nežmoniškas kančias, rašo „The Sun“.
Kareivis veteranas Valentinas Baranikas sakė: „Kaip aš galėčiau gyventi su savimi, jei pamatęs miną nieko nedaryčiau? Jei palikčiau, žinočiau, kad kažkas nuo jos žus.“ Vieno vaiko tėvas Valentinas vaikščiojo per savo apleistą gimtąjį Trostjaneco miestą, kurį pirmąją karo dieną užėmė rusai, atvažiavę su tankais. Tuo metu jį sučiupo kareiviai.
Jie liepė jam gulėti veidu žemyn, kol tikrino jo kišenes. Iš pradžių jie rado fakelą ir apkaltino jį siunčiant signalus, o paskui pradėjo kaltinti, kad jis yra ukrainiečių karys. Rusijos kariai nuvežė jį į netoliese esančią policijos nuovadą ir vyrą perdavė kitam daliniui. Jis pasakė: „Jie nurengė mane iki apatinių ir vėl apžiūrėjo. Šį kartą jie rado laidą nuo minos.“
Įsiutęs rusų karys nuplėšė Valentinui nuo kaklo sidabrinį kryžių ir pasakė: „Jums jo daugiau neprireiks“.
Jie užtraukė jam ant akių kepurę su snapeliu ir apvyniojo galvą lipnia juosta, ją naudodami kaip akių raištį. Jis sakė: „Jie surišo man rankas plastikine juostele ir paguldė į rūsį nakčiai“. Kitą rytą užrištomis akimis jis buvo sugrūstas į automobilį ir nuvežtas į kitą pastatą. Jis sakė: „Jie išstūmė mane pro langą, o paskui prispaudė prie sienos. Maniau, kad mane nušaus“.
Tada prasidėjo mušimas. „Jie smogė man per visą veidą, sulaužė man tris šonkaulius. Jie įrėmė man į galvą pistoletą ir išgirdau, kaip nusileido gaidukas. Tada jie šovė man prie pat ausies ir kulka praskriejo per mano palto apykaklę. Jie sakė, kad esu išminavimo ekspertas. Jie kažkuo trenkė man į kojas. Nežinau, kas tai buvo, bet aš nugriuvau. Tada jie man šovė į užpakalį. Iš pradžių to nejaučiau, paskui atrodė, kad apsišlapinau.“
Netrukus po to, kai jie jį pašovė, Valentinas išgirdo sprogimus ir bėgančių kareivių garsą. Jis pasakė: „Nežinau, kas atsitiko, bet visi pradėjo bėgti. Jie suspaudė mano rankas už nugaros ir surišo rankas ir kojas viela. Jie tempė mane, nes negalėjau pats eiti.“
Maždaug po 20 minučių jis buvo įmestas į mažą garažą su vienu langu. Valentinas tęsė: „Lauke mačiau palapines. Jie su manimi elgėsi šiek tiek geriau. Jie nupjovė laidą nuo mano rankų ir kojų, ir aš išgirdau juos sakant: „Kas tie velniai iš Donecko, kurie jam taip padarė?“ Tai rodo, kad banditai buvo Rusijos remiami separatistai iš atsiskyrusio Donbaso regiono Rytų Ukrainoje.
Karo gydytojas gydė Valentino žaizdas, jis buvo tardytas ketvirtą kartą ir apkaltintas atskleidęs Ukrainos pozicijas. Po dviejų naktų, kovo 21 d., jis buvo paleistas. Per mėnesį trukusią Rusijos okupaciją mieste žuvo mažiausiai 100 vietinių gyventojų, kol jį atkovojo Ukraina. Klaidžiodamas namo Valentinas stebėjosi, kodėl išgyveno. Žegnodamasis jis pasakė: „Aš visą laiką meldžiausi“.
