15 Seimo narių grupė, kurią sudaro tiek valdančiajai koalicijai, tiek ir opozicijai priklausantys parlamentarai, siūlo didinti pensinio amžiaus sulaukusiems valstybės pripažįstamų tradicinių religinių bendrijų dvasininkams skiriamą išmoką nuo 1 bazinės pensijos dydžio iki 3. Taigi, kitaip tariant, Seimo nariai siūlo padidinti pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams suteikiamą mėnesinę išmoką nuo 108 iki 324 Eur.
Jei įstatymo projektui būtų pritarta, dvasininkams skirta išmoka viršytų šiuo metu Lietuvoje 246,87 Eur siekiančią vidutinę senatvės pensiją.
„Įstatymo projekto tikslas – nustatyti valstybinę socialinę šalpos išmoką, kuri garantuotų minimalias gyvenimo sąlygas, tradicinių religinių bendrijų dvasininkams, kurie yra sulaukę pensinio amžiaus“, – skelbiama teisės akto aiškinamajame rašte.
Nenuleidžia rankų
Vienas iš šios idėjų autorių, partijos „Tvarka ir teisingumas“ frakcijos Seime seniūnas Petras Gražulis portalui tv3.lt teigė, kad dvasininkų luomo darbas Lietuvoje nėra pakankamai įvertinamas.
„Savotiškai nuvertinamai šitos profesijos atstovai. Kurie renkasi kunigystę tikrai turi atsisakyti savęs, asmeninio gyvenimo. Ypač šiandien jie atlieka svarbią misiją, tai yra moraliniu vertybių saugojimas. Tokią tik bazinę pensiją gauti.... Tai parodo mūsų požiūrį, kaip mes vertiname šitą kunigų luomą. Aš manau, kad tikrai reikėtų didinti šitą dydį“, – komentavo „tvarkietis“.
Jam pritarė ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, socdemas Bronius Bradauskas.
„Mes manome, kad tikrai dvasininkai šiuo metu, kada neliko, atvirai pasakius, nieko švento, turi didelę įtaką tiek jaunimo auklėjime, tiek visuomenės auklėjime, tai reikėtų tą darbą kažkaip įvertinti“, – portalui tv3.lt aiškino B. Bradauskas.
Tiek B. Bradauskas, tiek ir P. Gražulis tikino, kad, nepaisant parlamento sprendimo atmesti jų siūlymą tris kartus padidinti pensinio amžiaus sulaukusiems dvasininkams skiriamą išmoką, šį klausimą vis viena kels.
„Aš buvau pasiūlęs iki 1000 ir daugiau litų, Biudžeto ir finansų komitetas siūlė 700 litų, tai galima pritarti ir tam tarpiniam variantui“, – apie galimus išmokų dydžius kalbėjo P. Gražulis.
„Pasitarsime dar. Neatmetu galimybės, kad vėl teiksime įstatymo projektą. Išmėtome kitiems reikalams, kurie mažiau tikslingi, daugiau“, – sakė B. Bradauskas.
Ekonomistas ragina nekurti išskirtinių grupių
Vilniaus universiteto dėstytojas, socialinių mokslų daktaras, profesorius Romas Lazutka parlamentarų siūlymą trigubinti dvasininkams skiriamų išmokų dydį įvertino kaip socialiai neteisingą.
„Demokratinėje visuomenėje yra taip, kad neišskiriamos kokios nors specifinės grupės, visos grupės turi būti lygios prieš įstatymą. Tai Lietuvoje pensijų sistema yra tokia sukurta. Tiesa, ne visos grupės lygios prieš įstatymą, toje pensijų sistemoje yra išskirtinių, bet tuos skirtumus reikia naikinti, o ne kurti naujus“, – sakė sociologas.
„Išskirti juos ir jiems didinti, o kitiems didinti, nėra aišku, kodėl“, – akcentavo R. Lazutka.
Anot jo, keblu numatyti vienokią ar kitokią pensiją ar išmoką dvasininkams, nes jie už savo veiklą negauna algos. Ekonomisto teigimu, dvasininkams ir daliai kitų išskirtinių sričių asmenų galima būtų numatyta tam tikras antros pakopos profesines pensijas.
„Galima būtų svarstyti, tarkime, kad mokslininkų, kariškių, pareigūnų, teisėjų ir taip pat dvasininkų pensijos būtų pagrįstas, bet tai turėtų būti profesinės antros pakopos pensijos, tačiau ne tai, ką mes Lietuvoje vadiname antrosios pakopos, kaupiamosios pensijos, individualiai iš „Sodros“ pinigų. Kitose šalyse yra daugelio profesijų žmonių, tarkime, kalnakasiai, turi antrąsias profesines pensijas.
Tai galėtų, matyt, bažnyčia pasirūpinti savo dvasininkais, įkurdama tokią pensijų sistemą. [...] Ir dabar jie turi tam tikrą schemą, kuri galbūt nėra įforminta, jų pačių, vidinė ir žmonės net nežino, kaip bažnyčia pasirūpina savo tarnais, kurie sulaukia senatvės. Bet tai jie turi, tai galėtų valstybė pasiūlyti tai įforminti specialiu įstatymu ir tai būtų daroma iš bažnyčios pinigų“, – pasiūlymą pateikė R. Lazutka.