Henrieta Aleknienė VL žurnalistė
Šiemet Lietuvoje užregistruoti tik du trichineliozės protrūkiai – Kaune ir Kėdainiuose. Nors būta pavienių susirgimų, didelių problemų nekilo.
Lapkričio 3 d. paminėta Medžioklės diena. Ta proga Panevėžio miesto visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Dovilė Brajinskienė priminė, kad būtina tikrinti nušautų šernų mėsą, ar šie nėra trichineliozės nešiotojai. Ji pasidžiaugė, kad šiemet Panevežyje ir Panevėžio rajone nebūta šios ligos protrūkių.
Kasmet pasaulyje užregistruojama apie 11 mln. žmonių, sergančių trichinelioze. Lietuvos medicininės statistikos duomenimis, šalyje kasmet trichinelioze suserga kelios dešimtys žmonių. Sergamumo šia liga statistika tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje nuolat kinta. Tai priklauso nuo mitybos įpročių, mėsos paruošimo būdo, ligos diagnostikos, registracijos, žmonių žinių apie šią ligą ir jos profilaktiką.
Gyvena ilgai
Trichineliozė yra kirmėlių trichinelių sukeliamas susirgimas, kuriam būdingi įvairūs požymiai, kurių dauguma priklauso nuo parazito buvimo vietos. Trichineliozės sukėlėjas yra smulki 2–4 mm ilgio kirmėlė Trichinella spiralis. Žmogus šia liga užsikrečia suvalgęs užkrėstos ir netinkamai paruoštos kiaulienos, šernienos, arklienos, nutrijų mėsos, kurioje yra šių kirmėlių lervų.
Trichinelių lervos, patekusios į limfą ir kraują, išnešiojamos po visą organizmą ir lieka skersaruožiuose raumenyse, dažniausiai diafragmos, ryklės, tarpšonkauliniuose ir akių. Po tam tikro laiko lervos apauga jungiamuoju audiniu, susiformuoja kapsulė, kuri vėliau sustorėja, kalkėja. Lervos išlieka gyvybingos iki 40–50 metų.
Specialistų duomenimis, sergamumas šia parazitine liga Lietuvoje nuolat mažėja. Sergamumas trichinelioze nuo 0,42 atvejo 10 000 gyventojų 1998 m. sumažėjo iki 0,04 atvejo 10 000 gyventojų 2007 m. Pasak Aušros Bartulienės, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos, pastaraisiais metais trichineliozės susirgimų šalyje nebuvo daug. Daugiausia jos protrūkių būta 2009-aisiais. Žolėdžiai ėda graužikus
Pasak mitybos specialistų, situacija pagerėjo, nes kuriasi modernios skerdyklos, gerėja mėsos kontrolė. Tai – svarbiausi veiksniai, lėmę kiaulių ir žmonių trichineliozės užkrato mažėjimą. Židinių epidemiologinio tyrimo analizė rodo, kad žmonių trichineliozė Lietuvoje plinta per trichinelėmis infekuotą kiaulieną ir šernieną.
Anot A.Bartulienės, daugiausia žmonių užsikrečia per namų ūkiuose užaugintas kiaules, nes tvartai nėra gerai izoliuoti ir juose plinta graužikai (pelės, žiurkės), kurie nešioja šią infekciją. Kiaulės kartu su pašaru kartais juos suėda. Be to, jos neišrankios – ėda net dvėselieną. O kartais tai daro ir arkliai, kiti žolėdžiai.
Pastaraisiais metais šerniena – gana retas žmonių trichineliozės infekcijos šaltinis. Tačiau 2001 m. susirgo 69 žmonės, maistui vartoję to paties šerno mėsą, infekuotą trichinelėmis. Kiekvienais metais 10–42 proc. žmonių trichineliozės atvejų infekcijos šaltinis lieka nenustatytas, nes ligoniai slepia duomenis apie galimą trichineliozės infekcijos šaltinį.
Taigi Lietuvoje pagrindinis trichineliozės šaltinis yra trichinelėmis infekuota kiauliena, dažniausiai privačiuose šeimos ūkiuose užaugintų kiaulių mėsa, kuri nebuvo tikrinta dėl trichineliozės. Tokie židiniai būna išplitę, todėl užsikrėtusių žmonių gali būti nemažai: juk dažnai, ypač prieš šventes, giminės pasidalija skerdieną, ja vaišina draugus ir kaimynus.
Žalia mėsa – ligos židinys
Žmonės užsikrečia vartodami žalią ar nepakankamai apdorotą užsikrėtusių gyvūnų mėsą, kurioje yra cistų su trichinelių lervomis. Užsikrėtus pirmieji ligos požymiai gali pasirodyti po 3 ar tik po 45 dienų. Tai priklauso nuo užkrėstos mėsos valgymo dažnumo ir kiekio, mėsos paruošimo būdo (rūkyta, sūdyta, kepta ar žalia), patekusių lervų skaičiaus ir jų gyvybingumo bei žmogaus jautrumo infekcijai.
Ligos požymiai įvairūs. Iš pradžių, kai žmogaus žarnyne atsiranda kirmėlių lervų, jam skauda pilvą, sukyla šleikštulys, jis vemia, viduriuoja. Vėliau, lervoms migruojant į raumenis, 1–2 savaites po užsikrėtimo veidas ir akys pabrinksta (atsiranda edemų), vystosi akių junginės uždegimas, pakyla temperatūra, skauda raumenis, oda išberiama, kankina nemiga.
Jei ligos eiga sunki, gali išsivystyti plaučių uždegimas, širdies nepakankamumas. Esant lengvai infekcijai, ligos simptomų gali ir nebūti. Vaikai dažniau nei suaugusieji trichinelioze perserga lengvai.
Įtarus, kad asmuo gali sirgti trichinelioze, reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Ši liga nustatoma atsižvelgiant į jos požymius, epidemiologinius duomenis, atliekami serologiniai kraujo tyrimai.
Nereikėtų bijoti pirkti mėsos iš parduotuvių, nes ji ir jos gaminiai į prekybą patenka patikrinti. Saugant savo ir artimųjų sveikatą reikėtų kiaulės ar sumedžiotų šernų skerdieną patikrinti dėl trichineliozės. Tyrimai atliekami greitai, nebrangiai, beje, ir tiriamos medžiagos reikia nedaug. Reikia nupjauti gabaliuką (apie 100 g) raumenų (geriausia diafragmos, liežuvio, tarpšonkaulinių raumenų) ir nunešti į artimiausią Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratoriją. Negalima vartoti mėsos, kol nėra atsakymo iš laboratorijos. Nereikėtų pirkti nelegaliai pardavinėjamos mėsos. Svarbu nesusigundyti ir mažesne jos kaina, nes po to gydymui bus išleista gerokai daugiau.
Svarbus ir mėsos paruošimo būdas. Mažiau pavojinga valgyti troškintą ar virtą mėsą. 250 g mėsos gabaliukus reikia virti 1–1,5 val. Aukštoje temperatūroje trichinelės žūva gana greitai, jei karštis jas tiesiogiai paveikia. Jei ruošiant maistą naudojami dideli mėsos gabalai, juose esančias lervas nepakankamai paveikia temperatūra ir jos gali likti gyvybingos.
Trichinelės išlieka gyvybingos nepakankamai gerai išrūkytoje, pasūdytoje, vytintoje mėsoje ir pan. Žalią ir virtą mėsą reikia pjaustyti ant atskirų lentelių. Jei malama žalia mėsa, panaudotą mėsmalę reikia gerai išplauti karštu vandeniu, nusausinti ir tik vėliau ja galima malti kitus produktus.
Nesugadinkime šventės
Reikia naikinti graužikus, kad kiaulaitės namų ūkiuose užaugtų sveikos: juk graužikai – svarbiausi trichineliozės platintojai gamtoje. Kiaules gali užkrėsti ir medžiotojai, jas šeriantys laukinių gyvūnų mėsa ar jos likučiais. Taigi, kiaulių nereikėtų šerti žaliomis medžioklės laimikių atliekomis, nes jos gali būti užkrėstos trichinelėmis. Sumedžiotų arba kritusių laukinių plėšrūnų, graužikų, valkataujančių šunų ir kačių lavonus reikia sudeginti arba giliai užkasti, kad jų nesuėstų kiaulės ar kiti laukiniai gyvūnai. Taigi, jei didžiosioms šventėms paskerdžiama kiaulė ar paršelis, svarbu patikrinti, ar jos mėsa neužkrėsta trichinelioze. Tada šventės nesugadins netikėti negalavimai ir prie stalo bus galima sėstis ramiai, sočiai pamaitinti artimuosius.
