Bendrovių vadovams rytinės kavos gėrimas pastaruoju metu apkarsta pasirodžius paštininkui. Mat tarp gautos korespondencijos dabar jau nereti pranešimai apie bankroto bylos iškėlimą vienai ar kitai įmonei, buvusiai klientei, kuri pasinaudojo tavo bendrovės paslaugomis ar prekėmis, bet nebeįstengė už jas susimokėti. Sunkmečiu skolų susigrąžinimas tapo beveik neįmanomas. Nebent bankrutuojanti firma turėtų pakankamai paklausaus turto, kurį pardavus būtų atsiskaityta su kreditoriais. Deja, apie tokius stebuklus pastaruoju metu neteko girdėti.
Pareikšti kreditorinį reikalavimą
Bendrovių archyvuose kaupiasi dokumentai apie iškeltas bankroto bylas buvusiems klientams ir paskirtus bankroto administratorius, kuriems šie krizės laikai yra aukso amžius.
Bankroto administratoriai kreditoriui nurodo, iki kurios datos jis gali pareikšti savo kreditorinius reikalavimus, t. y. pateikti sąskaitas faktūras, sutartis. Tačiau ir geriausiu atveju, jeigu, sakykime, pardavus paklausų bankrutavusios įmonės turtą ir būtų pradedama atsiskaityti, visų pirma įstatymų numatyta tvarka savo skolas atgautų darbuotojai, paskui valstybės biudžetas pasiimtų mokesčius, ir tik tada viltis atgauti skolą galėtų bendrovė, kuri atliko paslaugas ar pardavė prekes, tačiau pinigų taip ir negavo.
Kol verslas merdi, teismai priešingai - apversti darbais: prašymais dėl įmonių pripažinimo bankrutavusiomis ir likviduojamomis dėl bankroto, taip pat likvidavimo trukmės nustatymų bei administravimo išlaidų sąmatų patvirtinimų.
Antra vertus, tiek verslo sluoksniuose, tiek valstybinėse institucijose sklando kalbos apie tyčinius bankrotus, kuriems pasiruošiama iš anksto. Tada verslininkai „išplauna“ turimas lėšas ir turtą, o kreditoriai lieka su nosimi.
Dar viena paplitusi „manija“ tarp pačių verslo įmonių yra sąskaitų faktūrų ignoravimas. „Aš turiu pinigų, bet už paslaugas, prekes kitiems nemoku. O kodėl turėčiau, jei kai kas man už atliktus darbus nesumoka?“ - šaiposi vienos statybos bendrovės vadovas.
Pristinga net teismo išlaidoms
Tokių pranešimų apie bankroto bylos iškėlimą buvusiems klientams sulaukia ir mūsų bendrovė „Gargždų banga“, suteikusi laikraštyje reklamos paslaugas. Guodžia tik tai, kad paprastai tos sumos būna palyginti nedidelės, bet šiurpu skaityti teismo nutarties priede išvardintus kitus kreditorius, kuriems bankrutavusios bendrovės lieka skolingos tūkstančius litų.
Pavyzdžiui, Klaipėdos apygardos teismo praėjusių metų gruodžio 28 d. nutartimi UAB „Crepidoma“, kuri buvo įsikūrusi Kvietinių kaime, iškelta bankroto byla, o balandžio 20 d. nutartimi patvirtinti bankrutuojančiai įmonei pareikšti kreditoriniai reikalavimai .
Pažvelkime, kokie tie kreditoriniai reikalavimai, o paprasčiau pasakius, likusios skolos. Minėta bendrovė liko skolinga net 29 juridiniams ir fiziniams asmenims, tarp jų „Sodrai“ – 29 238 Lt ir Mokesčių inspekcijai - 75 317 Lt. Pavyzdžiui, R. Ž. prarado 16 847 Lt, R. P. - 48 404 Lt, V. L. - 21 992 Lt ir t. t. „Crepidoma“ vienai mūsų rajono bendrovei liko skolinga net 105 082 litų.
Bendra bankrutavusios minėtos bendrovės skola siekia 546 162 litus, o teismo nutartyje pažymėta, kad „įmonė turto neturi, todėl nėra pakankamai lėšų administravimo ir teismo išlaidoms apmokėti.“ Jeigu nėra lėšų net tokioms išlaidoms apmokėti, tai ko gali tikėtis trečios eilės kreditoriai?..
Įmonės būsena – nemokumas
Kauno apygardos teisme gautas UAB „Via regia“ direktoriaus Pauliaus Berezuckio pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo jo vadovaujamai bendrovei „Via regia“. Ši bendrovė reklamavosi mūsų laikraščio priede „Vakarų Lietuva“ ir liko skolinga ne tik laikraščiui, bet ir kitiems klientams.
Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis numato, kad įmonės nemokumas - įmonės būsena, kai ji nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.), o pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.
UAB „Via regia“ balanse įrašyto turto vertė yra 1 729 926 Lt. Iš pateiktų kreditorių sąrašų matyti, kad bendrovės pradelsti finansiniai įsipareigojimai sudaro 3 308 476 Lt.
Taigi įmonės pradelsti įsipareigojimai daugiau kaip pusantro karto viršija įmonei priklausančio turto vertę! Pats bendrovės administracijos direktorius P. Berezuckis pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo pripažino, kad įmonė laiku nemoka už gautas prekes, paslaugas, nevykdo kitų sandoriais prisiimtų įsipareigojimų. Tokios aplinkybės rodo, jog įmonė yra nemoki. Vadinasi, kreditoriams susigrąžinti skolas nėra jokių prošvaisčių.
Akmuo po kaklu
Verslo įmonėms, kurios dar stengiasi vykdyti įsipareigojimus, kaip akmuo po kaklu yra avansinis Pridėtinės vertės mokesčio mokėjimas. Įmonės, išrašiusios už paslaugas ar prekes sąskaitas faktūras, nesvarbu, ar gavo realias pajamas, privalo sumokėti PVM.
Prisiminkime pavyzdį: bankrutavusi „Crepidoma“ vienai mūsų rajono įmonei už prekes liko skolinga 105 082 litų. Vadinasi, ta įmonė, nors pati ir negavo planuotų pajamų, tačiau į valstybės biudžetą, jei buvo išrašiusi sąskaitą faktūrą, privalėjo sumokėti nuo minėtos sumos 16778 Lt PVM!
Seimo narys Almantas Petkus įregistravo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siūloma atsisakyti PVM mokėjimo avansu, jei valstybinės institucijos neatsiskaito su įmonėmis už pateiktas prekes ar suteiktas paslaugas. Jis užsiminė norėjęs registruoti pataisą, kad avansu PVM niekas neturėtų mokėti, tačiau nujausdamas būsimą pasipriešinimą registravo pataisą, kurioje minimi tik atsiskaitymai iš valstybės institucijų. Netgi tokia pataisa nekelia susižavėjimo Vyriausybėje. Mat avansu mokami mokesčiai yra reikalingi kaip pinigų srautų valdymo priemonė.
Vilija BUTKUVIENĖ
