Ministras pirmininkas Andrius Kubilius po Vyriausybės posėdžio žurnalistams išdėstė nuomonę, kad Drąsiaus Kedžio dukters situacijoje galima būtų rinktis trečią kelią arba trečios galimybės kelią.
„Manyčiau, būtų verta atkreipti dėmesį į psichologų, žinomų specialistų siūlymą, kad galbūt geriausias sprendimas pačiai mergaitei šiuo metu būtų siekti, kad naudojantis teisėtomis ir teisinėmis priemonėmis, ji galėtų tam tikrą laiką pagyventi psichologiškai neutralioje aplinkoje“, – sakė premjeras.
Pasak jo, šis kelias turėtų būti rimtai apsvarstytas, nes reikia susitarti dėl pačios mergaitės gerovės.
A. Kubilius apgailestavo, kad Garliavos įvykiai laiko įkaitais didžiąją dalį Lietuvos visuomenės ir kelią įtampą, tam tikrą sumaištį. Nepaisant to, jis pabrėžė, kad visi gyvename teisinėje valstybėje, kur galioja Konstitucija ir joje aprašyti teismų įgaliojimai.
„Be abejo būtų geriausia, jeigu giminės ir artimieji rastų sutarimą, kuris būtų palankiausias pačiai mergaitei, nes dabar tenka kartais galvoti, kad mergaitės likimas nelabai ir berūpi ir kai kas mergaitės situacija naudojasi tam, kad knygas rašytų ar partijas kurtų“, – komentavo A. Kubilius.
Strasbūre situacija vertinama neigiamai
Vyriausybės atstovė Europos žmogaus teisių teisme (EŽTT) teisme Elvyra Baltutytė, atvykusi į Vyriausybės posėdį pateikti ataskaitos, perspėjo, kad dėl Kėdainių teismo sprendimo nevykdymo gali kilti problemų Europiniu mastu.
Pasak jos, Strasbūro teismas labiausiai akcentuoja vaiko ryšį su biologiniais tėvais, todėl daugelio aukštų politikų pasisakymai gali būti neigiamai įvertinti.
„Tai, kas dabar vyksta, pagal EŽTT praktiką, yra visiškai žmogaus teisių požiūriu nepriimtina situacija“, - kalbėjo ji apie teismo sprendimo nevykdymą. Pasak jos, valstybė gali būti pripažinta kalta dėl to, kad vaikas prarado ryšį su biologiniais tėvais.
E. Baltutytės nuomone, Strasbūrui gali būti nesuprantamos tos aistros, kurios verda Lietuvoje dėl mergaitės likimo.
Balsas.lt primena, kad praėjusį penktadienį Venckų namuose, kur šiuo metu gyvena Drąsiaus Kedžio dukra, buvo bandoma jėga vykdyti Kėdainių teismo sprendimą – mergaitę iš globėjos Neringos Venckienės perduoti motinai Laimutei Stankūnaitei. Dėl vaiko vyko aršios grumtynės, mergaitė motiną išvadino „melage“ ir „šlykštyne“, o L. Stankūnaitė buvo priversta išvykti be dukros.
Ši konfliktinė situacija vienoje šeimoje Lietuvos visuomenę dalija į dvi dalis, vieni palaiko mergaitės motiną L. Stankūnaitę, o kiti – globėją N. Venckienę. Įvykius Garliavoje pastarosiomis dienomis aktyviai seka visa Lietuva, o politikai nevengia įvairių pasisakymų šiuo klausimu.
Taip pat skaitykite:
R. Šimašius: apgailėtina, kad D. Kedžio duktė tąsoma į visas puses
D. Kedžio dukra – suaugusių žmonių įkaitė?
Klonio gatvėje budės ir mergaitės likimui neabejingi Seimo nariai
