„Nuo greitos nuotaikų kaitos kenčiantieji yra linkę į emocinį valgymą – šie žmonės kovai su liūdesiu dažnai renkasi sūrų ar atvirkščiai, daug cukraus turintį maistą. Į dažniausiai vartojamo maisto sąrašą patenka greito maisto užkandinėse tiekiamas maistas ar saldumynai, kurie suteikia greitą sotumo jausmą, tačiau tampa kitos didžiulės problemos – nutukimo – priežastimi“, – teigia A. Petrulienė. Psichologės teigimu, toks maistas sukelia trumpalaikį nuotakų pagerėjimą ir veda prie apatijos, nepasitenkinimo savimi ar kaltės jausmo, tad gali netgi dar labiau sustiprinti besireiškiančią depresiją.
A. Petrulienė atkreipia dėmesį, kad ne tik nesveikas maistas, bet ir griežta dieta gali sukelti neigiamų emocinių padarinių. Norėdami atsikratyti svorio žmonės neretai puola prie kraštutinumų ir maitinasi beskoniais ar neskaniais, tačiau sveikais laikomais maisto produktais. Deja, organizmo reakcija į nepatinkantį maistą gali būti atvirkštinė – svoris toliau auga, emocinė būklė prastėja, padažnėja ir nepaaiškinama nuotaikų kaita. Psichologės teigimu, reikėtų nepulti į kraštutinumus, o suderinti mitybą taip, kad būtų ne tik sveika, bet ir skanu, o pajutus liūdesį, vietoje greitų užkandžių rinktis sportą ar kitą raminančią veiklą.
Linkusiems į depresiją ar pernelyg dažną nuotaikų kaitą, rekomenduojama valgyti maisto produktus, kuriuose gausu folio rūgšties, seleno ir triptofano bei E ir B vitaminų – jie skatina nuotaiką keliančio malonumo hormono serotonino gamybą. Į rekomenduojamų maisto produktų sąrašą patenka itin daug serotonino turinti vištiena bei jos kepenėlės, įvairių rūšių žuvis, jūros gėrybės, kiaušiniai, morkos, saldieji pipirai, svogūnų laiškai, pomidorai, salierai, žalieji žirneliai, šparagai bei nemažai kitų daržovių, vaisių ir uogų.
Reikėtų vengti depresiją provokuojančių, daug cukraus ar maistinių saldiklių turinčių produktų. Nereikėtų vartoti ir pernelyg daug raudonosios mėsos – kiaulienos, avienos, jautienos – ji yra pakankamai sunki ir organizmas nespėja virškinti, todėl sustiprėja susierzinimas, didėja nuovargis, kyla apatija. Šią mėsą pakeisti rekomenduojama liesesne – triušiena ar vištiena. Vengti derėtų ir riebaus maisto, mažinti suvartojamą bulvių bei bulvinių patiekalų kiekį.
Psichologė teigia, kad atsižvelgdamas į specialistų rekomendacijas, žmogus pats gali susidaryti maisto, padedančio kovoti su nuotaikų kaita, sąrašą. Tačiau, kylant abejonėms dėl maisto raciono ar susidūrus su rimtesnėmis emocinėmis problemomis, patartina asmeniškai kreiptis į psichologą.
